Dauguma suaugusiųjų vaikiškas baimes vertina pro pirštus. Paaugs vaikas – ir baimės nebeliks, būta čia ko nerimauti! Juk visi vaikai ko nors bijo.
Tačiau retai kada susimąstoma, į kokias panikas, kompleksus ar gyventi trukdančius prietarus suaugusiesiems perauga tos vaikiškos „nekaltos“ baimės. Tiesiog tada jau išmokstama nutylėti, neprasitarti, užuot kovojus su nepagrįsta baime – vengti bauginančių situacijų.
Kad vaikiški baubai nevirstų suaugusiųjų pasaulio pabaisomis, tėvai turėtų padėti įveikti vaikams baimę kuo anksčiau. Tiesa, tai padaryti įmanoma tik tiksliai nustačius, ko būtent mažylis bijo. O tai padaryti tikrai ne visada lengva.
Ko bijo vaikai?
Pedagoginiai ir psichologiniai moksliniai tyrimai parodė, kad iki 6-7 metų vaikai dažniausiai bijo vienatvės, tam tikrų profesijų žmonių (pvz. gydytojų ar policininkų), nepažįstamų žmonių, skausmo, adatų ir švirkštų, aukščio, netikėtų garsų. Taip pat labai paplitę uždarų erdvių, tamsos ir kraujo baimė. Užtai baimė būti nubaustam šioje amžiaus grupėje pasitaiko gana retai, nors būtent tokio amžiaus vaikai paprastai baudžiami dažniausiai.
Paprastai baimės epizodai prasideda prieš miegą, jie būna susiję su pasakų personažais, išgalvotais veikėjais, tūnančiais vaiko vaizduotėje. Vilkas, ragana, piktasis burtininkas ar piratas – pasakų ir animacinių filmų herojai lengvai „susiranda vietą“ palovyje, spintoje, grindų plyšelyje ir kitose vaiko kambario vietose.
Tad ką gi daryti? Neskaityti vaikams prieš miegą pasakų? Anaiptol!
Pasakos – skiepas nuo baimės
Pasak specialistų, pažintis su antiherojais, kurių apstu pasakose, vaikams – tarsi skiepai nuo ligos, tai yra nuo bejėgiškumo ir pernelyg didelio patiklumo. Šie neigiami personažai supažindina vaikus su blogąja, tamsiąja žmonių tarpusavio santykių puse, su pykčiu, veidmainystėmis, žiaurumu, godumu ir apskritai su įvairaus tipo pavojais.
Be to, pasakose beveik visada gėris nugali blogį, gyvenimas – mirtį, taigi vaikui parodoma, jos užuot bijojus sunkumų reikia stengtis juos įveikti.
Mokslininkai pastebėjo, kad baugštesni yra ne tie vaikai, kurie žino daugiau pasakiškų baisybių, o tie, kuriems tėvai apskritai neskaitydavo arba itin retai skaitydavo pasakas, nedalyvaudavo vaikiškuose žaidimuose, dažnai mokė ir grasino.
Žaidimas – kova su siaubu
Baimės paprastai praeina tada, kai vaikui suteikiama galimybė žaidimuose būti savarankiškam. Geriausia, jei tėvai kartkartėmis įsitrauktų į vaiko žaidimą ir paklustų mažojo režisieriaus siūlomiems siužeto vingiams. Kai tik vaiko baimėse pasirodo „vilkas“, žaidimuose vienaip ar kitaip ima ryškėti mažylio kova su juo. Baimė tikrai praeis, vos žaidimuose vilkas bus įveiktas.
Štai kodėl mažasis medžiotojas eidamas miegoti po pagalve kišasi žaislinį šautuvėlį – tai jam suteikia saugumo jausmą.
Svarbiausia šiame amžiaus tarpsnyje – paskatinti vaiko pasitikėjimą savimi, kad jis stiprus ir gali įveikti visus priešus.
Gali būti, kad vaikas pats paprašys pagalbos. Tad išgirdus klausimą, ar nušautumėte vilką, jei jis ateitų į namus, nesijuokite ir netikinkite vaiko, kad miesto centre vilkai nelaksto ir juolab nevaikšto po butus – tiesiog prižadėkite, kad apginsite savo mažylį nuo šio nenaudėlio.
Jei baimė neskuba pasitraukti
Gali būti, kad vien žaidimų neužteks norint įveikti baimę. Ką gi daryti tada?
Visų pirma psichologai rekomenduoja išplėsti vaiko bendravimo sferą, užpildyti jo gyvenimą kuo įvairesnėmis teigiamomis emocijomis. Bendri žaidimai, žygiai į gamtą, teatras ir atrakcionų parkas – visa tai padės vaikui išstumti baimę iš savo sąmonės ir apsąmonės, grąžins pasitikėjimą savo jėgomis.
Tik geriau neperlenkti lazdos ir nesiimti pernelyg skrupulingai globoti baugštų mažylį – tai gali net pakenkti, taip pat, kaip ir šaipymasis ar gėdinimas. Tiesiog pasirūpinkite, kad vaikas žinotų – jūs visada kartu ir prireikus tikrai ištiesite pagalbos ranką. O kol baimė dar visiškai neįveikta – pamėginkite su ja kovoti mažais žingsneliais. Mažylis reikalauja nakčiai neišjungti šviesos? Gal kurį laiką padės nauja „stebuklinga“ naktinė lemputė, švelniai prasklaidanti nakties tamsą? Vaikas reikalauja, kad kol jis užmigs būtumėte kartu? Keletas pasisėdėjimų prie jo lovelės mažylį nuramins, o vėliau galbūt persikelsite kur nors į tarpdurį (ten, laukdama, kol atžalėlę aplankys sapnai, galėsite pati knygą paskaityti), dar vėliau – gal ir pliušinis meškinas jus gerai pavaduos?
Ir būtinai prieš miegą paskaitykite pasakų. Ne pernelyg baisių, o svarbiausia – su laiminga pabaiga.
