Daugumoje religijų masturbacija laikoma neigiamu reiškiniu. XIX a pedagogai ir medikai masturbaciją laikė baisia liga, lemiančia atminties sutrikimus, protinį atsilikimą, impotenciją. Aišku, tokių išvadų prieita be jokių mokslinių duomenų ir įrodymų. Taigi toks nekaltas reiškinys, kaip savo kūno tyrinėjimas, buvo laikytas bemaž nusikaltimu.
Daugelis mamų pamatę dar iš vystyklų amžiaus neišaugusį savo vaiką čiupinėjantį savo lytinius organus sutrinka. Jei mažylis jau moka kalbėti, paklaustas, kodėl taip daro, atsakys su vaikišku naivumu – MALONU.
Kodėl iš tikrųjų vaikai tai daro?
Savo išorinius lytinius organus liečia beveik visi vaikai. Nesąmoningai tokia „veikla“ gali patraukti jei vaikui gaktos ir lytinių organų srityje atsirado išbėrimų, iššutimų – mažylis ima muistytis, kasytis, o netrukus pajunta, jog tai gali ne tik trumpam numalšinti niežulį ar perštėjimą, bet dar ir teikia malonumą.
Onanizmas būdingesnis aktyviems, judriems vaikams. Lėtesni kūdikiai dažniau apsiriboja čiulpdami pirštą ar antklodės kraštą.
Vėliau lytiniai organai dažniausiai imami liesti iš smalsumo. Vaikai tiesiog juos atranda, lygiai taip pat, kaip kažkada atrado savo rankų ar kojų pirštukus. Taigi jie juos čiupinėja, tyrinėja, apžiūrinėja. O lytiniai organai gana jautrūs prisilietimams. Netrunkama suvokti, kad liesti save yra malonu, taigi norisi patikusį veiksmą kartoti.
Ankstyvoji masturbacija gali prasidėti mažyliui sulaukus 5-6 mėnesių. Kūdikis staiga įsitempia, parausta, suspaudžia kojytes, o paskui jas atpalaiduoja, šį veiksmą vis kartoja, kol pagaliau nurimsta, užmiega. Daugelis tėvų tokius judesius palaiko netgi traukuliais.
Tarp 2-6 metų, kai vaikus ima dominti, kuo skiriasi berniukai ir mergaitės, jiems smalsu apžiūrinėti ir liesti ne tik savo, bet ir kitų vaikų lytinius organus. Liesdami save jie suvokia, kad sąmoningai gali sukelti sau malonumą, taigi liečia „ten“ vėl ir vėl. Dauguma suaugusiųjų, pamiršę, kad patys tą patį darė vaikystėje, ima drausti, barti savo atžalas.
O kaip tik to daryti ir nerekomenduojama. Vaikų psichologai aiškina, kad negatyvi suaugusiųjų reakcija yra kur kas blogiau, nei pati masturbacija. Kaip tik netinkama reakcija gali sukelti aibes problemų, pradedant tėvų autoriteto smuktelėjimu ir baigiant gausiais seksualiniais kompleksais ateityje, kai jau suaugęs žmogus pasąmonėje lytinį aktą įsivaizduos kaip kažką nešvaraus, neleistino.
Ką vis dėlto daryti?
1. Pasistenkite nukreipti kūdikio dėmesį nuo šio veiksmo, sudominkite kitais dalykais. 2. Vyresniam vaikui ramiai paaiškinkite (ne vieną kartą, o kaskart, kai „sučiupsite“ čiupinėjantis), jog esama kūno vietų, kurių tiesiog liesti ir čiupinėti be reikalo nedera. Tik jokiu būdu nebarkite ir negąsdinkite, neva ten čiupinėjant gali nutikti baisiausių dalykų. 3. Jei situacija kartojasi – pasistenkite išsiaiškinti jos priežastį. Stebėkite, kokiomis aplinkybėmis vaikas pradeda tai daryti? Kai nuobodžiauja? Kai yra nusiminęs? Kai pernelyg sudirgęs? Padėkite jam kovoti ne su pačiu veiksmu, o su jį sukėlusiomis priežastimis. 4. Renkite laisvai krintančius, ne per ankštus, odos nedirginančius drabužėlius, kad nekiltų pagunda muistytis ir trintis dėl rūbų keliamo diskomforto. 5. Jei vaikas tai daro kaskart prieš miegą – keiskite vakaro ar popiečio migdymo ritualą. Nepalikite vaiko vieno užmigti, pasėdėkite šalia, paskaitykite pasaką, padainuokite lopšinę, dovanokite žaisliuką-migduką, kurį mažylis galėtų čiupinėti, apsikabinti. Pasistenkite, kad į lovelę vaikas jau gultųsi mieguistas ir nebeliktų laiko ten užsiimti savęs raminimu. 6. Pasirūpinkite, kad vaikas pakankamai laiko praleistų gryname ore, daugiau judėtų, turėtų įdomios veiklos. 7. Skirkite vaikui daugiau dėmesio ir švelnumo, dažniau jį apkabinkite, parodykite, kad prisilietimai yra nepaprastai malonūs ir kitose kūno vietose – prieš užmiegant paglostykite jo nugarą, rankas, galvą, sutelkite vaiko dėmesį ties kitais objektais – kaip gaiviai kvepia jo patalėlis, kokia minkšta pagalvė. Jei vaikas turi mėgstamą medžiaginį žaisliuką – leiskite miegoti su juo, paraginkite, kad paduotų rankytę žaisliukui, kuris „bijo“ užmigti vienas. 8. Neteikite onanizmui per daug reikšmės. Ne tik vaiko, bet ir savo dėmesį sutelkite tik ties jo priežastimis.