Prasidėjus peršalimo ligų sezonui juoktis ir išlaikyti gerą nuotaiką tampa dar svarbiau. Juokas stiprina imuninę sistemą. Kaip? Juokiantis organizme dauginasi antikūnus gaminantys baltieji kraujo kūneliai. Turbūt žinote, kad antikūnai svarbūs kai susergame – kovoja su ligos sukėlėjais.
Atpalaiduoja
Seniai pastebėta ir atpalaiduojamoji juoko savybė. 1979 metais išleistoje profesoriaus Normano Cousinso knygoje „Ligos anatomija“ teigiama, kad juokas sumažina raumenų įtampą ir jie lieka atsipalaidavę iki keturiasdešimt penkių minučių. Nuskausmina
Britų mokslininkai teigia, kad smarkus juokas padeda susidoroti su skausmu. Tyrėjai atliko laboratorinius eksperimentus, kurių metu savanoriai žiūrėjo ištraukas iš komedijų arba stebėjo rimtas programas. Tuo metu stebėtas jų atsparumas nestipriam skausmui. Padaryta išvada, kad juokiantis smegenys užtvindomos sudėtimi opiatams artimomis medžiagomis. Neutralios, nejuokingos programos neturėjo visiškai jokio skausmą malšinančio poveikio. Širdžiai
Merilando universiteto Medicinos mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, jog kasdienės penkiolikos minučių juoko širdžiai yra labai svarbios. Lygiai taip pat, kaip ir pusvalandžio trukmės treniruotės tris kartus per savaitę. Juokiantis suaktyvėja kraujo apytaka ir stiprėja kraujagyslės. Tai sumažina širdies priepuolių ir kitų kardiologinių ligų riziką. Kvėpavimo takams valyti
Juokas gelbsti ir žmonėms, sergantiems astma ir bronchitu. Juoko metu suaktyvėja plaučių veikla. Į kraują patenka daugiau deguonies, kuris pagreitina kvėpavimo takų išsivalymą. Kai kurie gydytojai juoką laiko tam tikra fizioterapijos priemone, kurios metu valosi plaučiai. Mankšta
Mokslininkai nustatė, kad viena minutė juoko prilygsta dešimčiai minučių irklavimo arba penkiolikai minučių važiavimo dviračiu. Jeigu nuoširdžiai juoksitės, sudeginsite apie du šimtus kalorijų. Tiek galima sudeginti, pavyzdžiui, pusę valandos greitai bėgant arba intensyviai sportuojant. Juokiamės per mažai
Ne vienas tyrimas parodė, kad didėjant metų bagažui, juokiamasi vis mažiau. Iš dalies tai gali priklausyti nuo tautinio mentaliteto, pavyzdžiui, vokiečiai juokiasi vidutiniškai apie šešias minutes per dieną, o austrai vos tris. Tuo tarpu, pasauliniai socialinės psichologijos tyrimai atskleidė, kad vaikas juokiasi apie pusantro šimto kartų per dieną. Suaugęs žmogus juokiasi apie 6 kartus per dieną. Nors juoko jogos specialistai pataria – suaugusiesiems kasdien juoktis bent dešimt minučių. Pratimas
Atsigulkite ant nugaros, atsipalaiduokite. Sulenkite kojas per kelius ir juos pritraukite prie krūtinės. Apkabinkite rankomis. Dabar leiskite sau garsiai nusijuokti be jokios priežasties. Juokitės kelias minutes. Iš pradžių juokas bus kiek dirbtinis, tačiau dažniau kartojant šį pratimą, kaskart pavyks vis natūraliau.
