Kartais susipyksti, o po kurio laiko net negali tiksliai įvardinti konflikto priežasties. Vėl pradedi viską nuo nulio, pažadi nebesipykti, ir vėl iš kažkur užsiliepsnoja barnis. Tai spragos mūsų bendravime. Kas slepiasi po šiuo žodžiu ir ką mes kartais užmirštame, kurdami santykius ir komunikuodami vieni su kitais?
Bendravimas – tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Be jo sunkiai galėtume užmegzti bet kokius santykius. Tikriausiai jo svarbos nereikia įrodinėti.
Dažnai būna taip, kad susitinka du žmonės, kurie galėtų būti skirti vienas kitam ir sukurti darnius santykius, bet bekalbėdami jie pradeda jausti trintį – temos nesiriša, požiūriai išsiskiria, vis įsiveliama į konfliktines situacijas. Būna atvejų, kai žmonės tiesiog yra labai skirtingi ir jų požiūriai, vertybės bei gyvenimo būdas yra nesuderinami. Tokiu atveju tikriausiai neverta dirbtinai kurti bendravimo. Bet esti pilna porų, kurių išsiskyrimo priežastis – nesutapę požiūriai, nesusišnekėjimas ir pan.
Kaip tokių dalykų galima išvengti? Aišku, su kiekvienu individu bendraujant galioja individualios taisyklės, bet yra ir bendrų atraminių dalykų, kurie sustiprina santykius, pagerina bendravimo kokybę ir padeda išvengti kai kurių nesusipratimų.
Visų pirma paanalizuokime paprastai – kas yra bendravimas? Tai pasikeitimas informacija, kuriame dalyvauja klausytojas ir kalbėtojas. Žinoma, galima ir trečioji šalis – tarpininkas, taip pat bendravimas internetu, telefonu ir kitų priemonių pagalba, bet visos šios bendravimo formos turi bendrus atraminius taškus.
Visų pirma kalbėtojas išsikelia tikslus, idėją, kurią jie nori išsakyti. Šią idėją jie kartais net patys sunkiai identifikuoja savo kalboje ir dažnai ją išreiškia netiksliai. Tai sudaro problemų net labai patyrusiam ir suinteresuotam klausytojui. Dažnai kalbą apsunkina emocijos. Per didelis jausmingumas gali sumaišyti mintis. Aš jau nekalbu apie kultūrinius, išsilavinimo bei auklėjimo skirtumus.
Klausytojo vaidmuo dar svarbesnis. Dažnai nesiklausoma to, ką išsako oponentas, jam užbėgama už akių, jis nutraukiamas arba galvojama tik apie savo poziciją ir mintyse sukasi kontrargumentai, nesigilinant į pašnekovo argumentus.
Trečiosios šalys dažnai yra subjektyvios ir iškreipia informaciją, todėl netiesioginis bendravimas prilyginamas “sugedusiam telefonui”.
Dvi pagrindinės problemos bendraujant
Kariavimas – tai atkaklus noras įrodyti savo tiesą, kovingumas, atkaklumas, pyktis, pagieža ir kaltė bendravime. Todėl reikia pagalvoti, ar bendraujant Jūsų tikslas tikrai yra įžeisti ar nugalėti? Gal vis dėlto svarbiau atrasti abipusį supratimą?
Dar viena problema – nenoras arba nesugebėjimas išklausyti. Klausymas, kaip ir retorika, yra didelis menas. Išgirsti galima tik tada, kai nori tai padaryti. Kai gali trumpam atsiriboti nuo savo požiūrio ir visomis savo išgalėmis iš visos širdies pasistengti suprasti, ką nori pasakyti partneris, kodėl jis taip galvoja, kokia yra jo pozicija?
Nereikia iš karto pradėti aiškintis ir narplioti kiekvieno žodžio, kol pašnekovas neišsakė savo nuomonės. Bendrame kontekste žodžiai gali įgyti visai kitokią reikšmę. Negalima apsimesti, kad klausai, o iš tiesų skraidyti savo mintyse. Taip pat daugelis mėgsta iškraipyti žodžius arba užsikabinti už kažkokio momento atmetant kitą informaciją, kuri nenaudinga savo tiesą įrodinėjant.
Norint padaryti bendravimą produktyvų, galima tiesiog savais žodžiais pabandyti atkartoti pašnekovo mintis. Jei jis patvirtins, kad supratote jį teisingai, tada pirmyn, žalia šviesa dėstyti savo nuomonę, bet nereikia atsiriboti nuo partnerio. Ieškoti kompromisų yra menas ir dažniausiai tai pavyksta tik tuo atveju, jei norime ir jei prie temos analizavimo „prieiname“ geranoriškai.
Patarimai kokybiškam bendravimui
Venkite ryšio problemų, jei norite, kad pokalbis įvyktų ir būtų atrastas bendras rezultatas, reikia skirti laiko tam rezultatui gimti. Pagaukite save, kai esate šališkas, subjektyvus arba kai kalbate ne tai, ką norite išsakyti. Atsiribokite nuo vidaus ir išorės triukšmo. Analizuokite tiek savo, tiek partnerio elgesį, nes kūno kalba dažnai papildo išsakomą žodžiu informaciją. Atkreipkite dėmesį į pauzes ir balso toną.
Nevenkite duoti grįžtamąjį ryšį ir įsiklausykite į tai, kaip partneris reaguoja. Nenarpliokite problemų „ant karštųjų“. Sutelkite mintis, nusiraminkite, apsvarstykite savo lūkesčius. Vienas iš svarbiausių bendravimo elementų yra atvirumas. Jei būsite atviras su savimi ir su partneriu, neužgauliosite ir stengsitės nuosekliai išsakyti savo mintis, bendravimo problemų Jūsų gyvenime turėtų ženkliai sumažėti.
Reziumuojant
Labai žmoniškai ir paprastai galėčiau Jums pasakyti taip – prieš šaukiant, pagalvokite, ar norėtumėte, kad ant Jūsų šauktų. Prieš norint susilaukti dėmesio pagalvokite, kiek dėmesio rodote Jūs. Auksinė taisyklė iš liaudies išminties - „elkis taip, kaip norėtumei, kad su tavimi būtų elgiamasi“. Taip pat senovės jogai pataria nereikalauti nieko iš kitų žmonių, nes meilė yra tai, kas natūralu ir plaukia iš vidaus.
Nereikia riboti, priekaištauti, pavydėti ar reikalauti dėmesio, leiskite partneriui būti savimi ir neribokite savęs. Jei gražūs jausmai ir noras atrasti abipusį susitarimą yra, bendravimas bus sklandus. Sunkiausia yra dirbti su savimi ir priimti kitą tokį, koks jis yra. Priimti kito žmogaus nuomonę, tai visai nereiškia pakeisti savąją. Jei norite būti kartu, brėžkite vektorių trimatėje erdvėje, kurio kryptį lemtų abiejų lūkesčiai ir vertybės. O tas vertybes ir tikslus reikia išsakyti ir išmokti išgirsti.
Kalbėkite kalbėkite ir dar kartą kalbėkite, nes net iš mažiausių nutylėjimų gali gimti didžiausi nesusipratimai.
