REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

13 visuomeninių organizacijų, kurios prieš savaitę pareiškė viešą protestą dėl skandalingų rinkimų į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, šiuo metu kuria alternatyvią visuomeninę komisiją. Vienas iš jos tikslų – viešinti informaciją apie grėsmes, iškylančias kultūros vertybėms ir užkirsti kelią jų naikinimui.  Savo darbą ALTERNATYVI KOMISIJA pradeda perspėdama visuomenę apie dar vieną griovimą, kuris numatytas Klaipėdoje.

REKLAMA
REKLAMA

Netrukus Klaipėdoje vėl bus bandoma griauti vertingą uostamiesčio istorijos ir kultūros paminklą. Šį kartą buldozeriai nusitaikė į unikalų pramoninio paveldo objektą - celiuliozės virimo cechą. Tai valstybės saugomas pastatas - viena iš svarbiausių Klaipėdos celiuliozės fabriko komplekso dalių. Buldozerius samdys Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, kuriai priklauso minėtas paveldo objektas. Bet tai nebus barbariška savivalė – ją įteisino tarnautojai, kuriems buvo patikėta vertybės apsauga.  Leidimą griauti pasirašė Kultūros paveldo departamento direktorius A. Kuncevičius. Tai ne pirmas Vilniuje pasirašytas leidimas naikinti Klaipėdos paveldo paminklus.

REKLAMA

Kad celiuliozės virimo cechą ruošiamasi griauti, buvo aišku jau prieš metus.  Kultūros ir meno žurnalas „Kultūros barai“ 2006 metų balandžio numeryje išspausdino Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojo, architekto A. Gražulio straipsnį „Pavojaus varpai Klaipėdos krašto kultūros paveldui“. Šiandien tas metų senumo straipsnis atrodo pranašingas. Kompanija “Bega” jau tada teigė, kad pastatas yra “avarinės būklės”, pavojingas žmonių gyvybei – todėl esą jį reikia skubiai nugriauti, paliekant vieną ar dvi autentiškas sienas.  Iš straipsnio aiškiai matyti, kaip sudaromos sąlygos, kad paveldo objektą ištiktų “avarinė būklė”:

REKLAMA
REKLAMA

„Įspūdingas, įdomios architektūros, sumūrytas iš raudonų plytų su dekoro elementais, šis istorinis pastatas, atsidūręs kompanijos „Bega“ gamybinėje teritorijoje, yra visiškai apleistas.  Nepaisoma, kad tai kultūros paveldo objektas.  Lauko sienos, autentiškas fasadų dekoras yra patenkinamos fizinės būklės, tačiau langai išdaužyti, vietoj durų – kiaurymės.“

Straipsnyje įvardyta ir pastato vertė – tai reikšmingiausias Celiuliozės fabriko elementas, unikalus Lietuvos mastu:

“Jis neabejotinai vertingas kraštovaizdžio, architektūros, technologinės-inžinerinės minties požiūriu, praturtina miesto gamybinės dalies siluetą ir panoramą, atskleidžia jos istorinę raidą - todėl privalu jį išsaugoti.  Tačiau verslininkai neslepia ketinimų nugriauti šį vienintelį Lietuvoje išlikusį celiuliozės fabriko pastatą.” 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasakyta ir tai, ko reikia imtis, kad vertybė būtų išgelbėta:

“Pirmiausia būtina likviduoti avarinę būklę.  Kita vertus, jeigu reikšmingas kultūros paveldas jo valdytojo bus laikomas neūkiškai (apleistas, neužsandarintas, prišiukšlintas) Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su KPD Klaipėdos teritoriniu padaliniu turėtų nedelsiant inicijuoti šio pastato nusavinimo, teisingai atlyginant, procedūrą.  Ji nustatyta Vyriausybės 1998.08.30 nutarimu Nr. 1023 „Dėl priverstinai valstybės išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių ar atlygintinai savivaldybės nuosavybėn paimamų statinių nustatymo tvarkos patvirtinimo“.  Pastatas turėtų būti nusavintas jo išsaugojimo dėlei.“

REKLAMA

Šiandien sparčiai artėjame prie šios istorijos atomazgos.  Visus metus kompanijai “Bega” buvo leidžiama toliau sėkmingai brandinti pastatą iki “avarinės būklės”.  Tik dėl Klaipėdos miestiečių pasipriešinimo šis pastatas vis dar stovi.  Dėl jo kreiptasi į visas įmanomas institucijas – ir uostamiestyje, ir Vilniuje.  Buvo prašoma rengti projektą, kuris leistų išsaugoti unikalų pramoninio paveldo paminklą.  KPD Klaipėdos padalinio vadovas N. Puteikis tikino, kad dėl celiuliozės virimo cecho bus kaunamasi iki pergalingo galo, nes pastatą galima ir būtina išsaugoti.  Miestiečių raštą gavo ir KPD direktorius – tačiau jokio atsakymo į jį iki šiol nesulaukta.

REKLAMA

Atsakymą KPD direktorius A. Kuncevičius atsiuntė “Begai”. Visai neseniai – 2007.02.23 d. – jis pasirašė raštą, kuriuo palaimino ilgai brandintus kompanijos planus griauti:

“Departamentas atsižvelgdamas į pastato avarinę būklę mano, kad griaunant statinio dalis, pagal galimybę būtina išsaugoti rytinio fasado elementus, galinčius stovėti, nesukeliant griuvimo grėsmės.  Informuojame, kad norint atlikti statybos darbus reikalinga atlikti fotogrametrinius tyrimus.  Pažymime, kad valstybės lėšų minimam darbui šiais metais nėra numatyta, todėl norint paspartinti darbų eigą, siūlome savo lėšomis atlikti fotogrametrinius tyrimus.”

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu bus įgyvendinta tai, kas parašyta šiame rašte, iš celiuliozės virimo cecho liks keli dekoratyviniai fragmentai.  Net neužsiminta apie galimybę išsaugoti pastatą, sutvirtinant konstrukcijas ir restauruojant.  Nors būtent tai – o ne griovimą – ir būtų logiška suprasti kaip “avarinės būklės” pašalinimą.  Nėra užtikrinta net ir tai, kad prieš griaunant bus atlikti tyrimai.  Taigi unikaliam pramoninio paveldo paminklui pasirašytas nuosprendis.

Istorija kartojasi.  Panašiai – gavus KPD direktoriaus pasirašytą leidimą – praėjusių metų pavasarį buvo baigtas naikinti ir buvęs “Lujos” restoranas.  Nuo jo griūties ir prasidėjo iki dabar besitęsianti griovimo epidemija Klaipėdoje.  Prieš pat šv. Velykas, kovo 31 d., užkabinęs metaliniais lynais traktorius nugriovė paskutinę autentišką valstybės saugomo namo sieną pačiame miesto centre – Herkaus Manto 20.  Tai buvo vienas iš nedaugelio išlikusių 18 a. pastatų Klaipėdoje, žymus savo istorine verte – jame kadaise veikė pirmoji Klaipėdos krašte mokytojų seminarija, pirmoji Klaipėdos miesto biblioteka, manoma, kad čia buvo ir pirmasis Klaipėdoje muziejus.  Pastato neliko nė ženklo. 

REKLAMA

“Luja” buvo visiškai sveikas namas ir tvirtai stovėjo ant pamatų, kol verslininkai nepradėjo proceso, dokumentuose pavadinto “RESTAURACIJA – pritaikymu”.

“Restauruojant” iš pradžių buvo nugriautos vidinės pastato sienos ir išardytas stogas, po to viena po kitos nuverstos trys iš keturių pagrindinių sienų.  Čia apsižiūrėta, kad su “restauracija” smarkiai persūdyta, o paskutinė siena trukdo įrengti požeminį garažą.  Tada parašytas savo cinizmu įdomus raštas paveldosaugos institucijoms.  Jame sakoma, kad “vykdant ardymo darbus, atsirado galimybė detaliau ištirti pastato konstrukciją, apžiūrėti pamatų konstruktyvą ir sienų stovį”. Ši “apžiūra” - po kurios liko vienintelė siena - leido “tyrinėtojams” nustatyti, kad pastato restauracija nebeįmanoma, tad “paminklo tvarkymo darbų pobūdį” reikia keisti iš restauracijos į atkūrimą.  Todėl paveldosaugininkų prašoma “duoti sprendimą dėl tolesnio vertybės tvarkymo”.  Netrukus iš Vilniaus atėjo atsakymas, pasirašytas A. Kuncvičiaus: “pažymime, kad esant pastato avarinei būklei, galinčiai sukelti griūtį bei keliančiai grėsmę žmonių saugumui, reikia ne vertingąsias savybes nustatinėti, o leisti savininkams, valdytojams likviduoti kultūros paveldo objekto avarinį stovį bei atkurti sunykusius elementus”.  Klaipėdos teritorinis padalinys įpareigotas “nedelsiant pritarti pastato H. Manto g. 20, Klaipėdoje avarinės būklės likvidavimo darbams... ir reikalauti atkurti sunykusius ar avarinės būklės likvidavimo metu nugriautus statinio elementus”.  KPD direktoriaus pasirašytame rašte nematyti nė krislo abejonės dėl to, ar tikrai istorinio pastato “elementai” “sunyko” savaime, o  jį “restauruojant” buvo būtina nugriauti viską, išskyrus paskutinę sieną.  Tiesiog duotas leidimas baigti griovimą -  barbarizmas buvo įteisintas aukščiausiu lygiu. Vargu ar tai skatina verslininkų atsakomybę už kultūros paveldą. 

REKLAMA

Prie “Lujos” traktorius atvažiavo praėjus maždaug savaitei po KPD direktoriaus rašto.  Jeigu dabar bus griaunamas celiuliozės virimo cechas, jis taps jau ketvirtu per metus sunaikintu istoriniu pastatu Klaipėdoje.  Tai – juodasis uostamiesčio katalogas.

Tuoj po “Lūjos” griūties, per šv. Velykas, ekskavatoriumi buvo pradėtas naikinti ir pirmasis Klaipėdoje garo mašinomis varomas malūnas Tilžės gatvėje. Ši vieta – vadinamasis Lietuvių priemiestis – išsiskiria itin sena pramonės tradicija, kuri buvo išlaikyta iki mūsų dienų. Malūnininkystė čia buvo plėtojama jau nuo 16 amžiaus.  17 amžiaus planuose pažymėtas pramonės objektas, o iš 19 amžiaus šaltinių aišku, kad čia būta malūno. Garo arba ugnies malūnas pastatytas 1910 m. - jį ir buvo leista griauti, neatlikus istorinių tyrimų.  Per amžius susiklosčiusi urbanistinė struktūra sunaikinta, ketinant šią vietą „papuošti įspūdingais daugiaaukščiais“.  Kilus visuomenės pasipiktinimui, naikinimas buvo sustabdytas.  Šiuo metu malūnas taip ir stovi pusiau nugriautas. Skandalinga tai, kad paminklosaugos ekspertizę, kuria pasirašytas nuosprendis senajam malūnui, rengė tie patys architektai, kurie vėliau ėmėsi projektuoti šio pastato vietoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prieš porą savaičių Senamiestyje, Vitės kvartale, įmonės „Inkomsta“ darbininkai iki pat pirmo aukšto nugriovė 1864 m. statytą Ferdinando mokyklą.  Sklypas, kuriame 150 metų stovėjo istorinis pastatas, priklauso UAB „Kleta“ – ji čia planuoja statyti modernų verslo centrą.  Statybos darbų vadovui skirta kukli 3000 Lt bauda.

Visi šie griovimai ir sąlygas jiems sudariusių tarnautojų bei paveldosaugos ekspertų-architektų atsakomybė iki šiol yra neįvertinta.  Todėl ekskavatoriai šiandien laukia naujų užsakymų.

REKLAMA

Praėjusį pavasarį Klaipėdos miestiečiai į barbarizmo proveržį reagavo protesto akcijomis.  Raudonos gėdos plytos iš nugriauto malūno buvo nuneštos į KPD Klaipėdos padalinį ir Savivaldybės paveldosaugos skyrių.  Miestiečiai reikalavo sustabdyti iki 1945 m. pastatytų namų griovimą ir parengti Klaipėdos paveldo išsaugojimo koncepciją.  Tai iki šiol nėra padaryta, o Klaipėdos gėdos katalogą netrukus gali papildyti celiuliozės virimo cechas.

Alternatyvi kultūros paveldo komisija palaiko protestą, kurį Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė ir Lietuvos piliečių sąjunga adresavo atsakingoms institucijoms.
Alternatyvią komisiją šiuo metu sudaro: Žvėryno bendruomenė, Pilaitės bendruomenė, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas “Budys”, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Lietuvos Žaliųjų judėjimas, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacija, Kuršių Nerijos mylėtojų draugija, Visuomeninės aplinkos apsaugos komisija prie Vilniaus savivaldybės, Visuomeninės miesto plėtros komisija prie Vilniaus savivaldybės, VŠĮ “Plėtros konsultacijos”, neformalus Klaipėdos miestiečių sąjūdis, neformalus judėjimas “už Lietuvą be kabučių”.

REKLAMA

Žemiau pridedame protesto tekstą, kuriam šios visuomeninės organizacijos pritaria.

Valstybinei kultūros paveldo komisijai
LR Kultūros ministrui
LR Kultūros ministerijai
Kultūros paveldo departamentui

PROTESTAS DĖL LEIDIMO GRIAUTI CELIULIOZĖS VIRIMO CECHĄ KLAIPĖDOJE

Nuo 1899 m. Celiuliozės fabriko kompleksas, o ypač jo virimo cechas (toliau – CVC), priskiriamas prie pramonės paveldo objektų, yra pagrindinis šios Klaipėdos dalies kraštovaizdžio elementas ir dominantė, žvelgiant tiek iš marių pusės, tiek į marias. Tik aktyvios visuomenės dėka buvo pasipriešinta kompanijos „Bega“ ketinimams sunaikinti CVC.  Praėjusių metų birželio mėnesį KPD jį įrašė į kultūros vertybių registrą, suteikiant G82K numerį. 

REKLAMA
REKLAMA

2007.02.06 Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybą, KPD Klaipėdos teritorinį padalinį bei Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją, siūlydama rengti projektą šiam pramoninio paveldo paminklui išsaugoti.  Po mėnesio raštuose Valstybinei kultūros paveldo komisijai, KPD direktoriui ir KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui konstatuota, kad buvo sulaukta Klaipėdos miesto savivaldybės bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsakymų, kurių nuostatos sudaro galimybę ieškoti optimaliausių paminklo išsaugojimo būdų.  Tačiau iki šiol jokio atsakymo iš KPD nesulaukta.  Dar blogiau – šiandien tapo aišku, kad atsakydamas į objekto šeimininkės kompanijos „Bega“ 2006.07.17 raštą, KPD direktorius jau priėmė sprendimą: „...griaunant statinio dalis, pagal galimybę būtina išsaugoti rytinio fasado elementus...“ (2007.02.23).  Šis sprendimas sudaro sąlygas panaikinti paminklo statusą, sumenkinti vertes (pvz. naikinant tūrį, pastato sienas) ir sunaikinti patį objektą. Taip visiškai paneigtos visuomenės pastangos išgelbėti CVC.

Esame priversti konstatuoti, kad Kultūros paveldo departamento sprendimas atveria kelią sunaikinti vieną iš svarbiausių buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko pastatų komplekso dalių – celiuliozės virimo cechą (G82K) ir yra mažų mažiausiai nesuprantamas.  Todėl reiškiame nepasitikėjimą KPD direktoriui Albinui Kuncevičiui ir kvestionuojame jo tinkamumą eiti KPD direktoriaus pareigas.

Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Lietuvos piliečių sąjunga

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų