kokie žydai yra "nuperkami" už kapeiką. Maždaug taip - žūsta 100 proc. jakutų Lietuvoje per karą. Patikrintas faktas, nes buvo 1 jakutas ir žuvo ji per bobmardavimą. Jakutai prašo kompensacijos iš Lietuvos. Lietuviai nesupranta kame reikalas, tada Hitlerio vokiečiai ir Stalino ruskiai irgi pasako - mes nesuprantame apie kalbate.

O lietuvių diplomatija juk durna kaip čiabato aulas - toliau žaidžia jakutžudžių žaidimus.

Karaimai yra žydų sekta pripažįstanti tik talmudą ir meldžiasi ivrito kalba. Patys karaimai yra žydų kilmės chazarijos gyventojai žemdirbiai, kalbantys tiurkiškai. Nuo XIX amžiaus, vengdami antisemitizmo, neigia savo žydišką kilmę ir kildina save iš chazarų ar kipčiakų. Dargi nacių jie buvo pripažinti nesantys judėjais ir nebuvo persekiojami. Lietuvos karaimai daugelį Lenkijos žydų, pabėgusių į Lietuvą, įrašė kaip karaimus, tuo juos išgebėdami. Vėliau po karo žinoma šie "atvirto". Kevin Alan Brook, knygoje "The Jews of Khazaria" nurodo, kad genetiniai tyrimai įrodo karaimų žydišką kilmę. Bet iki šiol dėl karaimų tautybės vyksta žiaurūs ginčai.

Komentaras tipiškas kolaboranto saviplaka, nekaltus paverčiant kaltais. Žodžiu vencloviškas dūsimas.

Gal skaitėte Rusijos ambasadoriaus mintis apie tai, kad Rusija nėra atsakinga už SSSR valdžios sprendimus?

Šiandieninė Rusija semiasi dvasinės stiprybės iš SSSR. Jos vadovas V.Putinas aprauda SSSR iširimą ir rekonstruoja valstybę SSSR pavyzdžiu. Rusija suteikė saugų prieglobstį perversmininkams burokevičininkams. Ji uoliai saugo SSSR nusikaltimų dokumentaciją. Ir ji, SSSR teisių perėmėja, niekuomet nėra Lietuvos atsiprašiusi už sovietijos čia padarytus nusikaltimus (tačiau Vengrijos, Čekijos-Slovakijos ir neseniai Lenkijos atsiprašė).

Kas čia vyksta? Kodėl mes privalome užmiršti istoriją, o jie, kaip teisingai pastebi V.Laučius, ją garbina? Ogi dėl to, kad pasikeitė valstybės formos, tačiau ne sąmonė. Rusai ir toliau save laiko tais pačiais, kuo save laikė SSSR laikais. Ir mus laiko tais, kuo jiems tuomet buvome. Todėl yra visos prielaidos „seniems geriems laikams“ sugrįžti. Tereikia sulaukti tinkamos politinės konjunktūros, ir jie vėl bus čia.

Tai labai gera proga jums paaiškinti, kodėl žydai vis mums prikaišiojo karo metų nusikaltimus. Mes taip pat nenorėjome prisiimti kolektyvinės atsakomybės. Burbtelėjo Brazauskas trumpą atsiprašymą, ir žydams to atseit turi būti gana. Tačiau žydšaudystės mastais nesidomėjome, į jų priežastis nesigilinome, nė vieno žydšaudžio nenuteisėme. O ir apskritai mus ta tema lietuvius nervindavo ne ką mažiau, nei rusus jų nusikaltimai Baltijos šalyse.

O nuoga tiesa yra ta, kad per kelis mėnesius besislapstančių žydų Lietuvoje praktiškai neliko, nes juos visus įdavė uolūs lietuviai. Lietuviai masiškai, negailėdami energijos, be nacių įsakymų vykdė žydų egzekucijas visoje šalyje. Praktiškai niekas to nemėgino pristabdyti. Pirmosios egzekucijos prasidėjo dar tada, kai nacių okupantai dar nebuvo pasiekę tų vietovių. Todėl tikras vaizdas yra šlykštus – apskritai paėmus, lietuvių tauta uoliai ir noriai galabijo žydus. Tas pat vyko visoje Rytų ir Vidurio Europoje.

Žydšaudžių tema beda pirštu į dar vieną baisią mūsų mentaliteto savybę: mes esame „iz griazi v kniazi“ tauta (iš purvo į kunigaikščius). Mes esame pratę kaupti savyje apmaudą ir inkšti, kad esame be galo nuskriausti. Tačiau kai tik turime mažiausią progą skriausti kitą, be dvejonių imame jį kankinti. Pažiūrėkite kad ir į dabartinius biurokratus. Juk tai Sąjūdžio laikų patriotai! Jie graudžiai kalbėjo apie tai, kaip mus buvo pavergęs okupantas...

Pastarųjų laikų ekonominės gerovės laikais mes pamatėme, kas esame. Turėdami pakankamai pinigų mes visiškai atsiribojame nuo socialinių problemų – tampame akli ir kurti bet kokiam artimojo skausmui.

Mes inkščiame, kad valdžia mus engia. Viena mano pažystama pasakojo, kaip mes elgiamės su kinais darbininkais. Lietuviai, pasisamdę kinus, juos apgaudinėja kaip tik išgali. Ir niekas tuo nesidomi, niekas negina kino darbininko. Matote, kaip įdomu? Kai galėjome, engėme žydus. maksimaliai, kiek tik leido mūsų išgalės. Šiandien jau to nebegalime. Šiais laikais engiame kinus - vėlgi, kiek leidžia mūsų išgalės.

Štai kas yra aukos sindromas. Tai platforma, nuo kurios, atsiradus progai, „aukos“ ims skriausti silpnesnius. Aukos sindromo lėliukė inkubuoja būsimąją pabaisą. Tai pirmamečiai „dedovščinos“ auklėtiniai. Galiu jus užtikrinti – jei visos Lietuvos socialinės problemos akimirksniu išsispręstų, mes pavirstume slibinais siaubūnais. Taptume negailestingais išnaudotojais tiems, kuriems likimas ne toks malonus.

Jei norime „pamiršti praeitį“, kaip siūlo Čchikvadzė, mes pirma turime praeiti nuoširdžią dvasinę atgailą. Be atgailos neįmanomas sąmonės apsivalymas. Be apsivalymo žmogus vėl ir vėl bris į tuos pačius purvus. Praeitis mus persekios vėl ir vėl, slibinas vis sugrįš – pakeitęs odos spalvą, tačiau viduje vis toks pat siaubingas.

Paveiktas T.Venclovos „Aš dūstu“, siūlau dirbti, kad rusai pagaliau pamatytų tikrąjį savo veidą ir atliktų nacionalinę atgailą. Tačiau, savaime suprantama, mes nieko jiems negalime pasakyti, kol pilnos tokios atgailos neatlikome patys.

Kad padėčiau tautai tai atlikti, nukaliau nacionalinio vyriškumo sąvoką. Ar mes kaip tauta galime sukaupti drąsos ir objektyviai patikrinti baisiausius mums metamus kaltinimus? Viena iš dviejų - arba tai, ką čia rašau, yra teisingi teiginiai, arba neteisingi. Plaikstymasis ir drėbimas purvais tiesos nepakeis. Ar mes galime atidėti į šalį savo šarvuotą gynybą, įsigilinti į šiuos teiginius ir prisikasti prie grynos tiesos? Tai būtų nacionalinis vyriškumas.

Lietuvos žydai yra Lietuvos žydai, o ne Izraelio, aišku?
kaip ir karaimai, kaip ir Lietuvos ukrainiečiai, Lietuvos baltarusai.. jie yra MŪSŲ.
Ir nereikėtų jų atmetinėti. Pasigendu TV laidų apie šių žmonių gyvenimą Lietuvoje.

judaizmo istoriją tegul Izraelis ir rašo, prie ko čia Lietuva? Ir apskritai kiek galima visur tuos žydus kaišioti? Mes, LIETUVIAI, turime savo istoriją ir visi judai tegul eina nx

Krymo karaimai išpažįsta judaizmą-bet kažkaip kitaip... Kas jie tokie?

gal čia ir ne jūsų reikalas, bet apie žydų istoriją Lietuvoje norėtųsi daugiau žinoti. Iš kur jie atkeliavo, kiek buvo chazariškos kilmės aškenazų, kiek safardų ar buvo atvykėlių su Krymo totoriais? Vytauto-Jogailos santykius su žydais. Ar jie skolino pinigus jo karams? Kiek jų buvo tarp amatininkų ir pirklių? Kokią įtaką turėjo lietuviams, valstybei. Už ką gaudavo privilegijas? Kodėl niekas nesiima rašyti Lietuvos žydų istorijos?

ir prašom neverkšlenti, jei šiuo klausimu jus žydai puola. Jie teisūs. Mokinkimės iš jų. Jie laiko atmintyje savo istoriją nuo Abraaomo laikų. O ten juk buvo visko. Paskaitykit Bibliją. Ir gerų ir labai blogų dalykų, jei nesilaikoma Dievo valios. Laikykimės ir mes. Nebijokim tiesos. Su žydais draugavom šitiek amžių, kas atsitiko 20 ame? Kas žmonėms protus sumaišė?

Ar jūsų muziejus renka medžiagą apie sunaikintą Prūsiją, išžudytus Mažosios Lietuvos žmones? Kuriuos žudyti, beje ir moteris niekinti ragino pats Stalino "gebelsas" žydiška pavarde? Kareiviams buvo aiškinama, kad čia visi fašistai ir gailėtis nėra ko. Taip buvo išžudyta mano senelio šeima. Kas bandė pasitraukti, buvo tiesiog subombarduoti.

Būtinai dirbkit savo darbą. Atskleiskit tiesą. Tokie dalykai nei su žydais, nei su lietuviais neturi pasikartoti. Visgi manau, kad savo muziejuje neturite visiškai nutylėti kas vyko su žydais. Kažkoks stendas turi būti. Tai Lietuvos istorija ir niekas negali būti išmestas iš konteksto. Užėję studentai ar moksleiviai turi matyti kas atsitinka su žmonėmis, kai jų protus užvaldo destrukcinės ego mintys ir idėjos. Žydšaudžių sąrašai taip pat turi būti, jei tokie yra, kaip ir visų kitų žudikų. Tegu ateities žudikai nemano, kad neebus išaiškinti.

I