Ir tai dar ne pabaiga. Šiandien yra apnuogintos žmonių mintys. Yra sakančių, kad galbūt „Charlie Hebdo“ nereikėjo kritikuoti islamo ir vaizduoti pranašo Mahometo. Turiu jiems patarimą, kurį leidžiu pasikabinti ant sienos. Nėra pasaulyje tokio piešinio ar teksto, už kurį autorius galėtų susilaukti kelionės anapilin. Yra ir tokių, kuriems „kyla įvairių minčių“. Jų nuomone, kiekvienas musulmonas gali ne tik turėti vieną kitą ginklą ar prisiklijavęs sprogmenų po drabužiais, – jis tikrai kartais pagalvos apie savo religijos viršenybę ir imsis panašių veiksmų.
Jei taip galvojate – esate beprotis. Toks pat kaip tie radikalai, kurie mano esą tikrieji musulmonai, o Koranas jiems suteikia teisę žudyti kitatikius. Pagal mažą grupę (kad ir pačią baisiausią) spręsti apie visus pasaulio musulmonus yra tas pats, kas parduotuvės kasoje nugirstą pokalbį laikyti jokiais pasaulio argumentais nenuginčijama tiesa.
Esu toks pat. Kai įkaitų dramos Prancūzijoje buvo nutrauktos koviniais užtaisais ir kulkomis, važiavau pasiimti naujojo „Volkswagen Passat“. Neslėpsiu – buvau pasiruošęs parašyti vieną blogiausių apžvalgų.
Su „Passat“ viskas gerai, kol jis naujas ir atrodo labai vokiškas. Vėliau jis tampa įperkamas. Štai tada ir prasideda visi nesusipratimai. Suprantate, galiausiai jį nusiperka taksi vairuotojai. Tie patys, kurie turisitams vietoje taksometro rodmenų rodo radijo dažnius grotuve. Kiti juos nusiperka, po pietų nusiaubia prekybos centrų automobilių prekių skyrius ir sudeda ant savo naujojo automobilio chromuotus langų skysčio purkštukus, durų apsaugas beigi kvailus lipdukus. Daugelis prisimena prieš metus įvykdytą barbarišką nusikaltimą Dembavoje. Net ir iki galo sudegus automobiliui, buvo aiškiai matyti, kad tai yra „Passat“. Nebetęsiu, nes pasaulyje yra malonesnių sakinių, kuriuos norėčiau parašyti.
Dar juos vairuoja žmonės, kurie labai myli automobilius ir vairavimą. Niekada nesuprasiu, kaip galima mylėti automobilį vien tik dėl to, kad jo priežiūra daug nekainuoja, atsarginių detalių be problemų galima rasti automobilių laužynuose, o pirkinį dauguma palaikys kaip tinkamą sprendimą. Tai tas pats, kas mylėti moterį už tai, kad ji neblogai atrodo, gamina visai nieko maistą ir nieko nesako, kai nenuperki jai gėlių. Čia ne meilė. Apie ją geriau suvokia itališkų automobilių gamintojai ir Williamas Shakespeare’as.
Kalbant apie moteris, mano mergina per vieną dieną spėjo triskart suklysti dėl „Passat“ išvaizdos. „Žiūrėk, čia kaip mūsų“, – ir dūrė pirštu į atnaujintą „Jettą“. Tada lygiai taip suklydo rodydama į „Škoda Octavia“. Galiausiai ji buvo įsitikinusi, kad šįkart neprašaus, kai prasilenkėm su naujuoju to paties koncerno flagmanu „Phaeton“. Aš jos nekaltinu. Ir tikrai ne dėl to, kad jos plaukų spalva šviesi ar kad kalbėdama su manimi apie automobilius ji sukaupia visus savo klausymo iš mandagumo resursus. Aštuntosios kartos „Passat“ atrodo beveik taip pat kaip ankstesniosios. Visgi jis tapo solidesnis. Ko gero, dizaineriui buvo lūžusios abi rankos, nes čia – vien tiesios linijos ir grįžtama prie senamadiškos, bet nesenstančios ryklio nosies.
Ar jis toks pat ir viduje? Itin tiksliais grioveliais šlifuoto metalo juostelės labiau pirmena skandinavišką minimalizmą nei vokišką racionalumą. Ventiliacijos grotelės eina lygiagrečiai, o jų viduryje įmontuotas analoginis laikrodis. Nesijauti kaip kabinete su ratais, bet tikrai žinai, kad žmogus, projektavęs šį saloną, prisidėjo ir prie „Jettos“ projekto. Vietos daugiau, nei tikiesi, nors modelis yra gaminamas ant naujosios platformos, kuri pritaikyta „Golf“ ir „Audi A3“ gamyboje.
„Passat“ siūlys nemažą variklių gamą, bet nė vienas neapseis be papildomo turbinos pūstelėjimo. Testuotas modelis tikrai buvo taupus ir tik pora litrų pranoko gamintojų deklaruojamą degalų sunaudojimą. O tai yra tikrai labai gerai. Variklis greitėja užtikrintai, bet skruzdėlyčių žemyn nugara nepaleis. Tai yra lygiai tiek, kiek ir reikia. Žinoma, viso šito nebūtų pasiekta be dviejų sankabų automatinės DSG pavarų dėžės. „Jettos“ apžvalgoje jau rašiau, kad tai – geriausia, ką yra sukūrę automatinių pavarų gamintojai. Darkart pasikartosiu (Copy). Jei bent dienai tapčiau pasaulio diktatoriumi, žinau, ką veikčiau trečiuoju numeriu. Liepčiau nulieti DSG pavarų dėžę iš bronzos ir pastatyti ją pas kiekvieną automobilių gamintoją, kad šie žinotų, kaip turi būti kuriamos pavarų dėžės. Patikėkite, jūs net nenorite sužinoti, kokie būtų pirmieji du darbotvarkės punktai (ir Paste).
Vairavimo malonumai siuprizų taip pat nepateikia. Tiksliau – apie vairavimo malonumą nelabai ir yra ką kalbėti, nes „Volkswagen“ viską atidavė besielėms sistemoms. Vairo stiprintuvas labai intuityvus, bet tai vienintelis dalykas, keliantis šypseną. „Passat“ gali pats vairuoti eismo spūstyje, kol nepasiekiamas didesnis greitis, jis pats parkuosis, jei važiuosite su priekaba. Deja pastarosiomis savybėmis testuotas modelis taip ir negalėjo pasigirti. O gaila.
Važiuoklė ne tik pati bandys parodyti, bet ir bildėjimu praneš, kur miesto inžinieriai atžagariomis rankomis montavo šulinius ir praleido plyšius.
Kad ir kaip būtų gaila, tai buvo vienintelis esminis šio automobilio trūkumas. Aš tikėjausi, kad jis bus nuobodus. Tikėjausi straipsnį užpildyti satyra. Deja, „Passat“ kūrėjai nekalti, kad galiausiai šį modelį pasirenka saujelė provincijos nusikaltėlių, perdėm praktiškų pirkėjų ir nuolatinių radijo stoties A2 klausytojų. Jis buvo kurtas kaip gana solidus, gana praktiškas ir gana nebrangus automobilis. Ir volfsburgiečiams pasisekė aštuntąkart iš eilės.
„Volkswagen Passat“ techninis pasas
Variklio darbinis tūris – 1 968 kub. cm. Varomas dyzelinu. 340 Nm sukimo momentą pasiekia esant 1,75–3 tūkst. sūkių per minutę. Maksimali 110 kW galia pasiekiama esant 3,5–4 tūkst. sūkių per minutę. Iki 100 km/h įsibėgės per 8,7 sekundės. Deklaruojamos degalų sąnaudos (mieste / užmiestyje / mišrios), l/100 km: 5,3 / 4,1 / 4,5. Tuščio automobilio svoris – 1 475 kg. Kaina Lietuvoje prasideda nuo 20 203 eurų, arba 69 757 litų (testuoto automobilio – nuo 38 208 eurų, arba 131 940 litų).
Patiko
Nuosaikiai, bet iš kokybiškų medžiagų sukurtas salonas. Itin patogi vartotojo sąsaja ir platus multimedijos įvesčių pasirinkimas. Pavarų dėžės ir taupaus variklio simbiozė.
Nepatiko
Bildanti pakaba. Ribotas sėdynės aukštis. Automatiniai langų valytuvai ne tokie ir automatiniai.
Kompromisas
Pats automobilis – kaip kompromisų rinkinys, bet nusivylimo niekada nesukels.
