Jis buvo visiškai teisus. Pasaulis, o tuo labiau Lietuva (o dar labiau Elektrėnai) dar nebuvo pasiruošusi A klasei ar kitiems šios bendrovės mėginimams užkimšti visas rinkos spragas. Lyg komercinio transporto „Mercedes-Benz“ (sunkvežimių, autobusų ir kitų gabenimo priemonių) dar būtų buvę maža. 190 modelis tikrai buvo pigiausias, bet jau tada turėjo tai, nuo ko E klasė visuomet buvo atplėšta.
Ne pačią oriausią pravardę gavęs W201, arba 190, modelis buvo kaip iš galinių žibintų luptas pirmosios ir antrosios kartos „Mercedes-Benz“ flagmanas – S klasės sedanas. Arba W116 ir W126, bet šitie pavadinimai yra tokie pat pasenę kaip „šešiašimtinis mersas“ Raimondo Šilansko anekdotuose.
Gal tik 2005-aisiais į Štutgartą atkeliavo daugiau automobilių dizainerių, todėl šie automobiliai pradėjo skirtis. Bet neilgam. Pernai pasaulis vėl turėjo pergalvoti, kuris automobilis yra geriausias planetoje, nes pasirodė naujoji S klasė. Ir ko reikėjo laukti vėliau? Sumažintos ir pigesnės versijos.
Ar galėčiau Jus pavairuoti?
Ir jai neblogai sekasi. Šiandien po redakcijos langais vieną mačiau. Čia kaip dailininkui prieš akis padėlioti vaisius ir jis nupieš natiurmortą. Lengviau rašyti, kai matai, apie ką rašai. Bet, garbės žodis, per klaidą vos neaprašiau S klasės automobilio. Tik išėjęs į lauką pamačiau vardinius numerius ir labai įtikinamos išvaizdos vairuotoją. Tokį derinį retai išvysime prie C klasės.
Jei šias eilutes skaito mokytojai, turiu jums pasiūlymą. Nevežkite mokinių žiūrėti Lietuvos Respublikos prezidentūros ar Rotušės, neva tai vieni gražiausių klasicizmo pavyzdžių Vilniuje. Užsukite į „Mercedes“ saloną ir parodykite pypliams S bei C klasės sedanus. Berniukai atsimins tai visam gyvenimui, o mergaitės bent nekvaršins galvos klausimais „Mokytoja, kada į makdonaldą važiuosim?“.
Jei rimtai, C klasė nebeatrodo kaip moterims ar jaunesnei auditorijai skirtas sedanas. Į jį norisi žiūrėti su pagarba. Tai yra automobilis, į kurį norisi kreiptis „Jūs“. Pamirškite laikus, kai nueidami į automobilį koketiškai atsisukdavote ir džiaugdavotės savo ratais. C klasė stebės, kad namo eitumėt pasitempę ir su pasitikėjimu. Be jokių žvilgčiojimų atgal, kad ir kaip viliojančiai tai atrodytų.
Kartu su senu planšetiniu kompiuteriu
Jei negalima į jį atsisukti, tai gal viduje galima paganyti akis? O taip. Tai yra skoningiausia automobilių erotika, kokią galima įsivaizduoti. Ir nesakykite, kad niekada nebandote to įsivaizduoti. Centre įsitaisęs medinis krioklys. Medis taip išpoliruotas, kad net labai niūrią lapkričio dieną mėtė į akis atspindžius. Metalinės oro angų grotelės, klasikinis trijų stipinų vairas, metalu uždailinti langų pakėlimo klavišai, analoginis laikrodis. Viskas kuria skoningos klasikos įspūdį.
Viskas, išskyrus informacinį ekraną salono viduryje. Jis čia tinka kaip kraujiniai vėdarai veganų restorano atidaryme arba „kiaunės ir urodai“ Jazzu koncerte. Nežinau, kas jį čia pakvietė. Gamintojai stengėsi, kad ekranas atrodytų neva sklendžiantis ore. Turiu jums naujieną – reikėjo pasirinkti tokį, kuris neturi drakoniškai storų rėmų. Panašius turėjo pirmasis „iPad“, o tai buvo dar tada, kai žeme vaikščiojo šviesaus atminimo Steve’as Jobsas. Nieko nelaukęs, ekraną išlupau ir išmečiau pro langą. Tai nebuvo sunki užduotis.
Pakeisti viską vienu pirštu
Gerai, teko apsisukti ir susirinkti jį. Laimei, ekranas tikrai primena iš mados išėjusį planšetinį kompiuterį, todėl per tą laiką praeiviams jo neprireikė.
Labai gerai, kad jį čia sugrąžinau. Reikalas tas, kad jame galima matyti visą automobilio informaciją ir nustatymus. Kai sakau, kad visą, tai ir turiu omenyje. Muzika, navigacija, degalų sunaudojimo rodmenys jau nieko nestebina. Štai C klasėje galite keisti durelių apdailos apšvietimo intensyvumą penkiais lygiais. Lyg to būtų maža, galima rinktis iš trijų apšvietimo spalvų. Tai yra smulkmeniška ir tik laiko klausimas, kada atsibos. Kalbant apie dalykus „arčiau metalo“, automobilis turi kelis važiavimo nustatymus, kurie keis vairo jautrumą, variklio aštrumą ir pakabos minkštumą. Tiesa, pastarąjį variantą galės rinktis tik papildomai užsisakę hidropneumatinę pakabą. Paliktas dar vienas režimas, kurį galima susireguliuoti pačiam. Maniau, tai bus kas nors panašaus kaip iš naujausios „Need for Speed“ versijos. Vargu, ar naujų „Mercedes“ vairuotojai leidžia laiką prie ekranų žaisdami lenktynes, taigi čia viskas nustatoma keliais žingsniais.
Svarbiausia yra tai, kaip šiuos išvardytus nustatymus galima pasirinkti. Vokiečiai po ranka įmontavo, ko gero, gražiausią valdymo pultelį rinkoje. Čia įsitaisęs standartinis ratukas, kokius galima rasti pas konkurentus. Visgi virš jo – nelyg plastikinė bangelė, kurios purslai yra iš šlifuoto aliuminio. Šis plotas virš ratuko ne tik yra jautrus lietimui, bet ir gali skaityti piešiamas raides ar skaičius. Gana intuityviai galima nardyti po meniu, brėžti raides ieškant adreso navigacijoje ir skambinti... renkant numerius ranka. Taip skambina nebent narkotikų dyleriai, kurie numerius moka atmintinai.
Techninė klasika
„Mercedes“ dar yra gerai žinomi dėl savo, kaip jį Lietuvoje entuziastai vadina, „kriaukšt“ mygtuko po akceleratoriaus pedalu. Jis čia reikalingas tiek pat, kiek liftininkas viešbutyje. Technologijos jau prieš keletą dešimtmečių buvo pažengusios tiek, kad liftais be suaugusiųjų priežiūros gali naudotis vaikai ar mano draugas Sergejus. Tačiau kai sutinki liftininką, žinai, kad gyvenime darai šį tą teisingo, jei leidi sau apsistoti tokiame viešbutyje.
„Kriaukšt“, arba „Kick Down“, sistema veikia taip, kad primygus šį mygtuką įjungiama kiek įmanoma žemiausia pavara. Tai vis dar išlieka elementariausiu ir brutaliausiu būdu aplenkti sunkvežimį arba vienu metu besidažančią bei telefonu kalbančią moterį. Žinoma, pavarų dėžės šiuo metu yra tiek sofistikuotos, kad, jums tik pagalvojus apie staigesnį greitėjimą, „muša“ dviem pavarom žemyn. Testuotas automobilis negalėjo pasigirti panašiu intuityvumu, bet 2,2 litro darbinio tūrio turbodyzeliniui varikliui to tikrai užteko.
O ir veikia jis tyliai bei taupiai. Netgi labai. Po dienos pasivažinėjimo buvau apdovanotas 28 nemokamais kilometrais. Ir tai apskaičiavo gana įdomi bei įtraukianti sistema, kuri stebi, kaip mokate greitėti, numatote stabdymą ir kartu kombinuojate šiuos veiksnius. Viskas, aišku, žymima žaliomis juostelėmis, nes kažkur dėl mano taupaus važiavimo sužaliavo pieva. Joje žemuoges renka supermamų forumo platininę narystę turinti moteris. Brangūs gamintojai, pabandykite šitą sutaupytą atstumą pamatuoti eurais, o tai tikrai labiau patiks ir mums, ir jums.
Kai atidaviau C 220 raktelius atstovams, negavau kompensacijos už sutaupytus degalus. Tačiau gavau kai ką daugiau. Rafinuotos kultūros ir klasikos gana mažoje erdvėje už santykinai mažą kainą. C klasė ir toliau išlieka paguodos prizu neįperkantiems S klasės, bet šiandien tai nereiškia jokios gėdos. Šios palaimos užteko tiek, kad vėliau, tą patį vakarą, užmigau teatre.
Techninis pasas
„Mercedes-Benz“ C 220
Variklio darbinis tūris – 2 143 kub. cm. Varomas dyzelinu.
400 Nm sukimo momentą pasiekia esant 1,4–2,8 tūkst. sūkių per minutę.
Maksimali 125 kW galia pasiekiama esant 4,2 tūkst. sūkių per minutę.
Iki 100 km/h įsibėgės per 7,4 sekundės.
Degalų sąnaudos (mieste / užmiestyje / mišrios), l/100 km: 5,4 / 3,7 / 4,4.
Tuščio automobilio svoris – 1 570 kg.
Kaina Lietuvoje prasideda nuo 111 429 litų (testuoto automobilio – 174 650 litų).
Patiko
Aukštos kokybės interjeras.
Išmanūs žibintai.
Taupus variklis.
Nepatiko
Drakoniškas informacinis ekranas.
Ne pati guviausia pavarų dėžė.
Prastai veikiantys valytuvai.
Kompromisas
Daugiau rafinuotumo šioje klasėje nelabai ir rasite, bet ir netapsite išskirtinis.
