Į Alytaus miesto teatro salę susitikti su žinomu rašytoju Vytautu Petkevičiumi atvyko per pusantro šimto alytiškių. Dauguma jų - garbaus amžiaus. Į sceną lipantį rašytoją susitikimo dalyviai sutiko plojimais. Apie šį susitikimą plačiai rašė "Alytaus naujienos".
Kalbėdamas apie savo pastarųjų metų veiklą, V.Petkevičius neslėpė trejus metus teisęsis su europarlamentaru profesoriumi Vytautu Landsbergiu dėl neva melagingų teiginių knygoje "Durnių laivas". Rašytojas pripažino, kad šiandien Lietuvoje ieškoti teisybės labai sunku, nes "durniai valdžioje". Jo nuomone, anksčiau, "kai mes buvome jauni ir gražūs, o dabar tik gražūs", žmonės, atėję į aukštus valdžios postus, stengėsi būti autoritetais ir inteligentais, darbais įrodyti, kad postą užima neatsitiktinai. Šiandien žodžiai "autoritetas", "inteligentas" išmesti iš vartosenos. "Dabar autoritetai yra tik nusikalstamo pasaulio, o visi kiti - elitas", - sakė V.Petkevičius.
Svečio teigimu, autoritetų nėra, užaugo pinigų karta, sąžinė virto pinigu, net valdžia pardavinėjama už pinigus. Apie tai 1988 metų vasarą svariai prisidėjęs kuriant Sąjūdį Lietuvoje savo knygose ir rašo V.Petkevičius. Jis minėjo, kad, atsižvelgdamas į tūkstančius Lietuvos žmonių laiškų, parengė ir jau atidavė leidyklai antrąją knygos "Durnių laivas" dalį. Ši skaitytojus turėtų pasiekti po 2-3 mėnesių, apie Naujuosius metus.
"Durniškes pasirinkau gerai"
Susitikimo dalyvių klausiamas, koks bus knygos pavadinimas, V.Petkevičius sakė, kad jį rinkdamas ilgai tarėsi su draugais, prisiminė pokalbį su a. a. poetu Eduardu Mieželaičiu, prieš kelias dešimtis metų dirbusiu Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotoju. Kartą V.Petkevičius poeto paklausė, kodėl šis nesikelia, kaip ir pridera pagal rangą, gyventi į Turniškes. "Ką? - atsakė E.Mieželaitis. - Tu man siūlai keltis į šitą durnyną - į Durniškes?"
Neseniai V.Petkevičius gavo leidimą aplankyti Turniškes. "Galiu pasakyti, kaip mūsų deputatai, išrinkti jūsų tarnai, gyvena. Kaip šunys voljeruose aptverti aukštomis tvoromis. Juos saugo policininkai su šunimis. Ką tarnai mato, kas pas juos ateina? Supratau, kad knygos pavadinimą "Durniškės" pasirinkau gerai. Tegul žmonės žino, kas už tų tvorų darosi", - sakė žodžio kišenėje neieškantis rašytojas. Šiuos žodžius palydėjo susirinkusiųjų plojimai.
Nors ir gimęs per audrą, V.Petkevičius kalbėjo, kad savo likimu skųstis negali, nors gyvenimas ir neramus buvo. Rašytojo teigimu, sovietų laikais jo knygas, žinoma, ne vaikams, sulaikydavo cenzūra. Prisiminęs ikiteisminį tyrimą dėl "Durnių laivo", svečias sakė, jog net caro metais nebuvo taip, kad rašytoją varytų į prokuratūrą dėl literatūros leidinio...
"Žmonės pasiilgo tiesos, nepriklausomybė atėjo ne pati savaime, visi jos siekėme. Mitinguose šaukėme "Lietuva! Landsbergis!" O kas atsitiko vėliau? Vienas žmogus ėmė savintis visų iškovotą nepriklausomybę. Jeigu vienas gali iškovoti Lietuvai nepriklausomybę, tai jis gali šią ir parduoti", - kalbėjo rašytojas.
Jam iki šiol nesuprantama, kaip Lietuvoje, išsivadavusioje iš Stalino kulto ir Brežnevo epochos, atsiranda naujo kulto apraiškų. Beje, "Durniškėse" daugelis įvykių, asmenybių bus aprašoma remiantis oficialiais dokumentais.
Geriausio kūrinio dar neparašęs
Susitikimo dalyviai rašytojo klausė, ar normalu, kad "Dainų dainelės" konkurse aštuonmečiai lietuvių autorių dainas traukia angliškai, o sostinėje Vilniuje centrinėje gatvėje nyksta lietuviški užrašai. Anot V.Petkevičiaus, nepriklausomoje Lietuvoje praradome daug to, ką šimtmečiais išsaugojo mūsų protėviai. Svečio teigimu, Vilniuje iš tikrųjų greitai neliks lietuviškų užrašų: "Aš visą gyvenimą kovojau, kad išlįstume iš Maskvos kišenės. Išlindome. Ir patekome į Briuselio". Atsakydamas į klausimą apie euro neįvedimo 2007 metais peripetijas rašytojas sakė, jog Briuselis apskaičiavo, kad, nustatytu laiku Lietuvoje įvedus eurą, šis galėjo susprogdinti ekonomiką, o šalyje kilti nauja "dainuojanti ar švilpaujanti revoliucija".
V.Petkevičius aštriai pasmerkė poetės Salomėjos Nėries palaikų perkėlimą ir Juozo Baltušio knygų deginimą, nes tokių rašytojų tautoje gimsta kartą per šimtmetį. Jo nuomone, Rašytojų sąjunga Atgimimo pradžioje labai politikavo, vidutinybės kovojo su talentais.
Paklaustas, kurį savo kūrinį pavadintų geriausiu, V.Petkevičius atsakė tokio dar neparašęs. Alytiškius domino aštuonerius metus Seime dirbusio rašytojo nuomonė apie šalies vadovus - esamus ir buvusius. Kandžių epitetų buvo pasakyta ir prezidentui Valdui Adamkui, su kuriuo V.Petkevičius daug metų bendravo, svečiavosi jo namuose Čikagoje, ir Algirdui Mykolui Brazauskui, ir Artūrui Paulauskui, ir keturioliktos Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui. V.Petkevičiaus nuomone, G.Kirkilas tinkamai nepasirengęs dirbti ministru pirmininku. Svečias prisiminė trumpą sovietų laikų anekdotą: "Žydas - kolūkietis? Kirkilas - premjeras?"
