Remigijus RAINYS
Beveik pačiame Kaišiadorių centre, vos už keliolikos metrų nuo pagrindinės, Gedimino gatvės, kieme tarp namų, kuriuose įsikūrusi vaistinė ir Sveikatos centras bei Aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūra, prie apleisto šulinio, tik prieš kelias dienas užkalto tvirtu mediniu dangčiu, dega atminimo žvakelė, liudijanti, jog čia įvyko nelaimė. Dar visai neseniai, kai jokio dangčio ant šulinio nebuvo, čia susibėgdavo būreliai aplinkui gyvenančių vyrų. Jie susėdę ant rentinio "taisydavo sveikatą", traukdavo pigių cigarečių dūmą ir neskubėdami rutuliodavo nesibaigiančias vyriškas kalbas apie politiką ar mūsų krepšininkų žaidimą. Šiuos pasibuvimus iki šiol liudija aplinkui ant žemės išmėtyti alaus ir vyno butelių kamšteliai. Pasirinkta vieta patogi tuo, kad aplinkui rateliu augantys medžiai savo lapija pridengdavo nuo karštos vasaros saulės spindulių ar nuo ne per smarkiausiai krapnojančio lietučio, o ir parduotuvė, iš kurios galima atsinešti alaus ar vynelio, nuo čia ne per toliausiai. J. Basanavičiaus ar kiek tolesnėse gatvėse gyvenantys kaišiadoriškiai per šį kiemą trumpindavo kelią, tad šulinį aptūpę "prisiekusieji" tupėtojai nuolat sulaukdavo naujų pašnekovų, iš kurių išgirsdavo kokių naujienų ar susiveikdavo po cigaretę. Aplinkui dažnai žaisdavo ir vaikai, kurie, kai ant rentinio nieko nebūdavo, vaikydami vienas kitą nevengdavo peršokti per šulinį ir tuo labai šiurpindavo atsitiktinius praeivius. Moterys kartais tarp savęs pasišnekėdavo, kad vieną kartą čia kas nors įkris, tačiau kalbos likdavo kalbomis, nes nei tikrasis šulinio šeimininkas, nei jo nuomininkai medikai ar juo labiau aplinkosaugininkai neskubėjo pasirūpinti bent elementaria šios pavojingos vietos apsauga.
Kazimieras Sasnauskas, kas dieną pro šulinį bent kelis kartus praeinantis skubėdamas į ganyklą pas gyvulius ir atgal, sakė, kad jis ir nelaimės išvakarėse lyg tyčia buvo įspėjęs ant rentinio sutūpusius alaus mėgėjus, kad šie elgtųsi atsargiau, nes iki nelaimės trūksta labai nedaug. Vyrai į jo žodžius numojo ranka ir pasiūlė jais besirūpinančiam kaimynui verčiau gurkštelėti alaus.
Bene 6 metrų gylio šulinys, į kurį kas netingėdavo, tas mesdavo tai akmenį, tai pagalį, dažniausiai būdavo tuščias, tačiau šiemet vandens prisirinko kone per pustrečio rentinio. Tą vakarą, apie 22 valandą, ant rentinio krašto sėdėjo trise: netoliese gyvenantys Stanislovas Rasiukevičius (56 m.) bei Anatolijus Nikolskis (50 m.) ir Vytautas Bertravičius (53 m.) iš Janonio gatvės. Netrukus alų ir vyną begurkšnoję vyriškiai draugėn pasikvietė iš parduotuvės duonos ir dešros nusipirkusį pro šalį ėjusį R. Arnatkevičių, tačiau šis tik trumpam pritūpė prie trijulės ir, atsisakęs siūlomo gurkšnelio bei pavaišinęs visus cigaretėmis, nuskubėjo namo. Tačiau nepriėjęs Aplinkos apsaugos agentūros pastato kampo vyriškis, išgirdęs šūktelėjimą, atsisuko ir pamatė, kaip lygsvarą praradęs A. Nikolskis sumosavo rankomis. Bandydamas įsikibti į šalia sėdėjusius vyrus, Anatolijus ne tik pats įkrito į šulinį, bet drauge nusitempė ir kitus. Ankštame šulinyje vienas ant kito sukritusiems nelaimėliams trūko vietos apsisukti, juo labiau kad, kaip spėjama, kai kurie iš jų krisdami susitrenkė galvas. Labiausiai pasisekė Vytautui Bertravičiui - jis suspėjo įsikibti į šulinyje plūduriavusį storoką baslį ir už jo laikydamasis ėmė šauktis pagalbos. Nors iki Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (kurios pareigūnų uždavinys - ne tik reikalauti, kad būtų išvalomi dūmtraukiai, bet ir uždengiami šuliniai) - vos keliasdešimt metrų, kai apie nelaimę pranešęs R. Arnatkevičius su pagalba sugrįžo į nelaimės vietą, gyvą iš šulinio pavyko ištraukti tik V. Bertravičių. Kiti du jo bičiuliai jau buvo nebegyvi.
Ugniagesių-gelbėtojų tarnybos vadovai teigė, kad drauge su policijos pareigūnais surinktą pirminę medžiagą apie įvykį perdavė rajono prokuratūrai, tad reikia manyti, kad netrukus bus įvardinti ir šulinio dangčiu laiku nepasirūpinę kaltininkai. Nors dabar sėdėti ant iš tvirtų lentų sukalto dangčio tikrai patogiau ir neabejotinai saugiau, tačiau po šios nelaimės čia dar taip ir neprisėdo nė vienas panorusysis numalšinti troškulį. Aplinkiniai gyventojai tikino, jog iš mirtinų spąstų išgelbėtas V. Bertravičius šią vietą lenkia iš tolo.
