Irena ZUBRICKIENĖ
Po to, kai "Akistata" (š. m. balandžio 16 d., Nr.29) savo skaitytojams papasakojo apie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (GRPDK) neseniai kilusį kelių nuteistųjų konfliktą, vienam jo dalyvių - Ričardui (25 m.) - pasibaigusį ligoninėje, redakciją pasiekė labai įsižeidusio nukentėjusiojo laiškas. Kelis kartus teistą (pastarąjį kartą - už vagystę) Ričardą, anot jo, labiausiai papiktino rašinio pavadinimas - "Ožiai" praliejo "gaidžių" kraują". Beje, Ričardo pavardės ir jo šeimos gyvenamosios vietos sąmoningai nenurodėme.
"Kas korespondentei davė teisę skirstyti mus į kastas ir spręsti, kas kam atstovauja? - retoriškai klausiama laiške. - Esu trijų vaikų tėvas, o priskirtas vadinamajai nuskriaustųjų, arba "gaidžių", kastai! O "gaidys" "zonoje" - tas pat, kas "moteris". Dabar mano žmona, beje, šiuo metu taip pat atliekanti bausmę, nepageidauja toliau su manimi gyventi ir jau tvarkosi skyrybų dokumentus. Būnant už grotų, kiekvienas pasakytas žodis turi būti pirmiausia gerai apsvarstytas. (O laisvėje - ne?! - I. Z.) Ar pagalvojot, kaip dabar bus vadinami mano vaikai? Ar žinote, kad už įžeidimus "zonoje" mokama labai brangiai - ne pinigais, o savo sulaužytu gyvenimu? Ar įsivaizduojate, koks mano gyvenimas prasidėjo po tokio žeminančio straipsnio?" - tarsi kaltinama Ričardo pasirašytame laiške.
Suprantama, į tokį laišką nereaguoti negalėjome, todėl prie minėtos temos sugrįžome. Skaitytojams priminsime, kad nuteistojo Ričardo pyktį sukėlusiame straipsnyje pasakojome, kaip trys nuteistieji, reikalaudami iš Ričardo atiduoti 100 litų skolą, sukėlė muštynes ir užpultąjį sunkiai sužalojo peiliu bei šakute. Vyriškis kurį laiką buvo gydomas Vilniuje esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šiandien jis vėl Marijampolės kolonijoje. Dėl sunkaus kūno sužalojimo Marijampolės policijos Tardymo skyriuje iškelta baudžiamoji byla - kaltųjų laukia teismas ir naujos bausmės. Tyrimo surinkta medžiaga byloja, jog trys Ričardą užpuolę nuteistieji laiko jį "nuskriaustuoju". Nuo kada ir dėl ko - galėtų būti atskiro rašinio tema. Taigi ne korespondentė suskirstė konflikto dalyvius į kastas - taip tardytojui teigė patys kaltininkai, aiškindami, už ką jie Ričardui buvo paskyrę 300 litų baudą, kurios didžiąją dalį jau buvo atsiėmę.
Pasidomėjus, kaip po straipsnio pasikeitė Ričardo kasdienybė už grotų, Marijampolės kolonijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Baliukevičius, pakalbėjęs su būrio, kuriame kali Ričardas, viršininku, patikino, jog nuteistasis gyvena kaip ir anksčiau - naujos problemos jam gyvenimo netrumpina. Kokių skyrybų dokumentus tvarkanti Ričardo žmona, liko neaišku, nes, pareigūnų teigimu, šis nuteistasis turi ne žmoną, o sugyventinę.
Įsižeidusio Ričardo laiškas "nuskriaustųjų" tema paakino nors trumpai diskusijai. Tiesa, ji nevyko prie apskritojo stalo - su kiekvienu pašnekovu kalbėtasi atskirai.
Andrius LOBOVAS, Kaune dirbantis dailininkas, prieš dvejus metus ragavęs nuteistojo duonos:
- Pirmiausia reikia pripažinti, kad ne korespondentai sugalvojo nuteistųjų kastų pavadinimus - tai sena "zonos" tradicija, pereinanti iš kartos į kartą. Išeitų, kad "zonoje" tos "gaidžių" ir "ožių" etiketės galimos, o laisvėje esantiems žmonėms - tabu? Manau, į laisvę išeidami nuteistieji tą, sakykime, slaptą "zonos" informaciją patys ir išneša, išplatina. Sutinku, tai žeminanti informacija, tačiau jos nei nusiskalbsi, nei nusigremši - įkalinimo vietose gauti epitetai žmogų lydi visą jo gyvenimą. Kita kalba - kaip į tai žiūri pats žmogus. Štai mane, kalėjusį Marijampolėje, kiti laikė "ožiu", nes pagal gautas, kaip aš vadinau - kurjerio, pareigas man tekdavo nuolat bendrauti su kolonijos administracija. Man svarbiausia, kad aš pats savęs jokiu "ožiu" nelaikau. Tegul kas kaip nori, tas taip ir kalba ar galvoja - jų žodžiai ir mintys man neprilimpa. Stiprios valios žmogui visokie žeidžiantys epitetai - nusispjaut! Galiu tik tiek pasakyti, kad ne kiekvienas, dirbantis ministerijoje, yra ministras, kaip ir ne kiekvienas, kalintis ar kalėjęs "gaidyne", yra "gaidys". Ir dar: nuteistųjų žargonu "gaidys" - tai nebūtinai homoseksualiais ryšiais pagarsėjęs vyras. Į "gaidyną" nuvaromi įvairiai pažeminti asmenys - nesiprausiantys, netvarkingi, prasiskolinę, artimiau bendraujantys su jau žinomais pažemintaisiais, tarnaujantys kitiems, taip pat nuteisti už tam tikrus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Tai ilgaamžės, pačių kalinių sugalvotos nerašytos taisyklės, tad ko pykti, kai apie jas sužinoma laisvėje? Buvusiam nuteistajam išėjus į laisvę, tik nuo jo paties priklausys, ar turėtos žeminančios etiketės lydės jį ir tuomet - žeis patį, žmoną, vaikus. Jeigu jis ir laisvėje gyvens pagal "zonos" taisykles, tai bus lydimas ir tų pačių nuotaikų.
- Jūratė BISLIUKAITĖ, Žirniškių kaime (Marijampolės savivaldybė) gyvenanti dviejų mažamečių mama, prieš pustrečių metų grįžusi iš Panevėžio bendrojo režimo PDK:
- Tos etiketės vyrų kolonijose - kažkoks kvailas, bet žiaurus suaugusių žmonių žaidimas. Moterų kolonijoje tokių kastų nėra - bent jau prieš keletą metų nebuvo. Kadangi tai žaidimas, į jį žiūriu nerimtai. Pirmiausia reikia žinoti, kaip kurioziškai tais "gaidžiais" tampama: nukrito nuorūka - "gaidys", atkišai ranką "gaidžiui" - ir pats toks pats... Tikri vargšeliai, tapę aplinkybių aukomis, "nepasikaustę", nepatyrę, prigauti. Tos kvailos taisyklės gimė iš neturėjimo ką veikti "zonoje", iš dykinėjimo. Man "gaidžiu" padarytas vyras neturėtų jokios reikšmės. Svarbiausia - koks jis žmogus ir kaip elgiasi. Žinoma, jeigu gyvens ausis suglaudęs, leisis žeminamas, įžeidinėjamas, tai jam taip ir reikia. Nemanau, kad laisvėje atsidūrusį buvusį kalinį jo kompanija toliau "gaidžiuos" - mesti tokią kompaniją! Ir nemanau, kad tas etiketes lipdys vaikams - turbūt greičiau gali pavadinti kalinio vaikais, o ne "gaidžio". Pati savo kailiu patyriau, kad gyvenimą žmogui labiau gadina jis pats, o ne kokie laikraščiai ar televizijos.
Antanas BALIUKEVIČIUS, Marijampolės GRPDK direktoriaus pavaduotojas:
- Kastų problema įkalinimo įstaigose tikrai labai opi, ir tikrai verta pasvarstyti, ar "ožiais" ir "gaidžiais" nuteistuosius, kaip jie patys tai daro, vadindami žiniasklaidos atstovai padės šią problemą spręsti. Mums, pareigūnams, visi "zonos" gyventojai yra vienodi - tai prieš įstatymą nusikaltę žmonės. Ne pareigūnai jiems "prikabina" paukščių ir gyvulių vardus - nuteistieji patys susiskirsto į kastas. Aš laisvai paduodu ranką bet kuriam nuteistajam - sveikinu po sportinių varžybų, kultūrinių renginių. Neslėpsiu - vadinamųjų "nuskriaustųjų" kasmet vis daugiau. Prieš keliolika metų mūsų kolonijoje tokių žeminamųjų būdavo keliasdešimt, o dabar jų skaičiuojame šimtais. Dėl kastų iškyla labai daug problemų. Šis neformalus nuteistųjų skirstymasis paveldėtas iš sovietinių kalėjimų. Nors kolonijos administracija to nepripažįsta ir nesitaiksto, tačiau priversta kreipti dėmesį, kad pažemintieji būtų apsaugoti nuo kitų kalinių teroro ir smurto. Ši opi problema įstatymais neapibrėžta, todėl administracijai sunku paveikti nuteistuosius, primetančius savo valią silpnesniesiems. Beje, "nuskriaustaisiais" daugiau tampama ne kolonijoje, o areštinėse arba etapuojant - ir iš keršto, ir norint įrodyti savo neva pirmumą. Bet pažiūrėkime, kas vyksta laisvėje: stipresnieji engia ramesniuosius, tylesniuosius, savotiški lyderiai "išlenda" net vaikų darželiuose ir mokyklose, nekalbant apie gatvę. Toks yra gyvenimas. Paanalizuokime, kodėl "nuskriaustųjų" daugėja. Ogi apskritai daugėja jaunų nuteistųjų. Žinome, koks jų, baigusių šešias ar septynias klases, intelektas, gyvenimo supratimas. Jie yra ypač žiaurūs, nekreipiantys dėmesio į kito jausmus, nemokantys suprasti ar atleisti, valdomi keršto, iškreiptai suvokiantys didvyriškumą. Jiems negalioja vadinamasis garbės kodeksas. Nemaloni tiesa, tačiau "nuskriaustųjų" temos vengiama - bent jau garsiai nediskutuojama. O kastos ir ryškūs skirtumai tarp nuteistųjų sunyks tik tada, kai nuteistieji turės sąlygas kalėti ne būriais (minioje veikia minios dėsniai!), o kamerose. Beje, kastų griūtis prognozuojama ir įsigaliojus naujam Bausmių vykdymo kodeksui, kurio projektas jau parengtas svarstyti. Numatoma, kad bausmės atlikimo vietos bus vadinamos pataisos namais, o nuteistieji bus suskirstyti į tris grupes - paprastąją, palengvintąją ir drausminę. Tai neišvengiamai turėtų paveikti ir ilgai gyvuojančią kastų tradiciją. O kol kastos tebėra gyvos, nuteistieji priversti susitaikyti su savo padėtimi, kad mažiau kentėtų. Baigdamas galėčiau priminti vieną seną anekdotą: "Girdėjai, Jonas jau sėdi kalėjime, - sako viena kaimo moterėlė. - Bet tu įsivaizduoji, kuo jis ten tapo - ogi "gaidžiu"! Čia, kaime, tai tik paprastas girtuoklėlis buvo, o ten dabar vadovauja"... Vadinasi, toli nuo "zonos" kasdienybės esantiems žmonėms tos nuteistuosius žeminančios etiketės visai kitaip atrodo.
