Žolės degintojai ir toliau nepaiso aplinkosaugos reikalavimų Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Valsty

Žolės degintojai ir toliau nepaiso aplinkosaugos reikalavimų Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, per 2002 m. pavasario sezoną jau išdeginti 4 tūkst. 517,5 ha pernykštės žolės plotai, aplinkai padaryta žala siekia 51 tūkst. 614 litų, praneša ELTA. Didžiausias plotas - net 3662 ha - išdegė Utenos regione, čia užfiksuoti 199 pažeidimai. Šiaulių ir Vilniaus regionuose išdegė daugiau kaip po 360 ha žemių. Dėl įvairių priežasčių beveik pusė pažeidėjų (449 pažeidimų atvejai iš 918) liko nenustatyti. Aplinkos ministerija Eltos paprašė dar kartą priminti aplinkos apsaugos reikalavimus, kurių reikia laikytis deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Laukuose draudžiama deginti ražienas, nenupjautas ir nesugrėbtas į krūvas žoles, lapus, nendres, javus, žemės ūkio kultūras. Sugrėbtas į krūvas augalinės kilmės sąšlavas draudžiama deginti esant didesniam kaip II klasės miškų gaisringumui ar sausrai (šias sąlygas nustato meteorologinės tarnybos). Taip pat negalima deginti sugrėbtas augalinės kilmės šiukšles arčiau kaip 30 m nuo statinių bei miškuose, aukštapelkėse ar durpingose vietose, taip pat arčiau kaip 100 m nuo jų. Augalinės kilmės sąšlavas draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose. Tuo tarpu sodininkų bendrijos savo teritorijose pačios turi teisę nusistatyti savus pagrėbstų deginimo apribojimus (pavyzdžiui, nedeginti jų savaitgaliais). Aplinkosaugininkai kategoriškai draudžia kartu su augalinės kilmės šiukšlėmis deginti pramonines ar buitines atliekas, ypač - padangas, polietileną, plastmasę, skudurus, kurie degdami išskiria itin kenksmingas medžiagas. Kaip vykdomi aplinkosaugos reikalavimai, kontroliuoja Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija bei regionų aplinkos apsaugos departamentai ir agentūros. Asmenims, pažeidusiems šiuos reikalavimus, gali būti skirta Administracinės teisės pažeidimų kodekso 831 straipsnyje numatyta bauda nuo 50 iki 500 Lt (pareigūnams - nuo 100 iki 600 Lt). Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.