Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Lietuvoje lankėsi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacija. Tai jau antrasis šio komiteto vizitas į Lietuvą. Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorės Aušros Bernotienės teigimu, CPT vizito metu buvo inspektuojamos įvairios laisvės atėmimo vietos bei vietos, kur asmenys laikomi prieš savo valią (areštinės, pataisos namai, tardymo izoliatoriai, psichiatrijos ligoninės, užsieniečių sulaikymo centras ir t. t.). Kol kas ataskaita dar neatsiųsta, tačiau jau šiandien galima teigti, jog kai kurie CPT tyrimo rezultatai gali būti analogiški kaip ir per pirmąjį vizitą, kuris įvyko 2000-aisiais. A. Bernotienės teigimu, peržiūrėjus anksčiau minėtą ataskaitą paaiškėjo, jog netinkamas elgesys su laisve apribotais žmonėmis labai panašus kaip ir kitose Europos valstybėse. Išvykdami iš Lietuvos CPT delegacijos nariai pripažino, jog mūsų šalyje pažanga jaučiama, tačiau didesnį rūpestį jiems dar kelia padėtis areštinėse.
Kalinamiesiems reikia pavėsinių
Šiuo metu bausmę atlieka maždaug 8 000 nuteistųjų. Dar apie trečdalį įkalintųjų laiką leidžia areštinėse bei tardymo izoliatoriuose. Čia gyvenimo sąlygos iš tiesų daug sudėtingesnės nei pataisos namuose, tačiau ne visų čia patekusiųjų kaltė vėliau būna įrodyta. CPT rekomenduoja, kad netgi laikinai sulaikyti asmenys privalo kasdien kiek galima daugiau laiko praleisti gryname ore. Lauke įrengtos pasivaikščiojimo vietos turi būti erdvios ir netgi su pavėsinėmis (tai aktualu vasarą), vienam areštinėje laikomam asmeniui turi būti skirta ne mažiau kaip 7 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto.
Kitas labai svarbus aspektas - tinkamas tualetas bei higiena. Kalinamuosius labiausiai žemina tai, jog gamtinius reikalus tenka atlikti toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, kitų asmenų akivaizdoje. Tiesa, pastaruoju metu daugelis areštinių remontuojamos, gyvenimo sąlygos gerinamos, tad bėgant laikui ši problema išnyks. Beje, iki šiol pačios blogiausios sąlygos buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau jis taip pat remontuojamas bei renovuojamas. Situacija pasikeis, kuomet bus atidarytas Kauno tardymo izoliatorius.
Neišvengia pareigūnų smurto
Pirmojo vizito metu CPT atstovai, be liudytojų susitikę su areštinėse laikomais asmenimis, gavo informacijos, jog suimtieji neretai patiria fizinį smurtą. Esą jų atžvilgiu buvo taikomas elektrošokas, ant galvų maunami plastikiniai maišeliai, dujokaukės, per pertraukas tarp apklausų buvo spardomi, mušami guminėmis lazdomis. Todėl CPT komisijos nariai atkreipė į tai dėmesį ir pabrėžė, jog toks elgesys netoleruotinas. Vis dėlto tokiais atvejais sunku nustatyti, ar visuomet kalinamieji sako tiesą - juk kartais be jokio pagrindo, norėdami apsiginti bei pateisinti įvykdyti nusikaltimus, jie bando apkaltinti pareigūnus smurto vartojimu, žeminančiu elgesiu. Beje, CPT atskirų asmenų skundų netiria - komitetas tiktai rašo ataskaitas ir rekomendacijas.
Nuteistieji mėgsta skųstis
Seimo kontrolierė Elvyra Baltutytė pripažino, jog iš visų 500 pernai gautų skundų maždaug 65 procentus sudarė skundai iš įkalintų asmenų. Tačiau pastarieji skundžiasi ne vien dėl patiriamo pažeminimo ar kankinimo. Bet šie skundai ne visuomet pasitvirtina. Yra "užkietėjusių" skundikų, kurie greičiausiai jaučia malonumą rašydami laiškus į įvairiausias institucijas. Nestinga ir tokių asmenų, iš kurių Seimo kontrolierė gauna laiškų beveik kas savaitę.
Štai pernykštį pavasarį Seimo kontrolierių įstaiga pradėjo tyrimą dėl bendros kratos, atliktos Pravieniškių 2-ojoje SRPGK (dabar - pataisos namai). 27 nuteistieji parašė skundus, kuriuose nurodė, jog buvo mušami Vidaus tarnybos pulko karių, žeminamas jų orumas, gadinami asmeniniai daiktai. Na, o per kratas drausminėje zonoje buvusieji taip pat nurodė, jog išvestiesiems iš kamerų jiems visiems buvo liepta nuogai išsirengti, išsirikiuoti veidu į sieną. Tuomet nuteistieji buvo mušami guminėmis lazdomis per kojas ir lytinius organus, šonus, pakaušius. Kol koridoriuje vyko "pilna" asmens krata, visi buvo priversti išbūti išrengti apie 40 minučių. Grįžę į kamerų tipo patalpas nuteistieji tikino radę aliejumi bei prieskoniais apipiltus drabužius, išmėtytus daiktus ir maisto produktus, suplėšytas nuotraukas.
Pažeidimų neišvengta
Minėtos kratos atlikimo planą buvo patvirtinęs VRM valstybės sekretorius M. Mikaila bei Kalėjimų departamento direktorius R. Kūgis. VRM VT 1-ojo pulko karių įvedimo bei specialiųjų priemonių panaudojimo teisėtumas buvo sprendžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje. Vėliau prokurorė A. Petruškevičienė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo bylą bei pripažinusi, jog VT karių pajėgos buvo įvestos pagrįstai ir teisėtai, specialiosios priemonės nuteistųjų atžvilgiu panaudotos esant būtinajam reikalingumui, priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Beje, per minėtą kratą buvo rasta ir paimta 11 mobiliojo ryšio telefonų bei 18 kroviklių, 28 savadarbiai elektriniai vandens šildytuvai, 1 savadarbis aparatas degtinei gaminti, 28 savadarbiai peiliai, 39 užaštrinti metaliniai strypai, 4 fotojuostelės, 2,5 litro alkoholio bei 6 SIM kortelės. Dėl šio fakto buvo atliktas ir tarnybinis patikrinimas. Po tyrimo surašytoje išvadoje buvo konstatuojama, jog kratų metu nuteistieji ignoravo pareigūnų nurodymus, atsisakė išeiti iš kamerų tipo patalpų, priešinosi, keikėsi, spjaudėsi, grasino susidoroti, karius apmėtė plytomis ir ledo gabalais... Tačiau Seimo kontrolieriai konstatavo, jog užtikrinant viešąją tvarką ir panaudojant specialiąsias priemones, vykdant kitus veiksmus nebuvo imtasi visų galimų priemonių žmogaus teisėms užtikrinti, jog dėl to galėjo būti pažeistas žmogaus orumas. Tyrimo metu nustatyti ir kai kurie kiti šiurkštūs teisės aktų apžeidimai, susiję su nepagarba asmens orumui, jo žeminimu.
Tarpusavio santykiai keičiasi į gerąją pusę
Įkalinimo įstaigose dažnai besilankanti Seimo kontrolierės padėjėja Rūta Menčikovskytė tikina, jog pareigūnų elgesys nuteistųjų ar kalinamųjų atžvilgiu pastebimai keičiasi. Prieš kokius šešerius metus prakalbus apie žmogaus teises pareigūno veide buvo galima išvysti šypseną, o dabar to nėra. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama pareigūnų mokymui (užsiėmimai vyksta mokymo centre), diskutuojama, kalbama apie tai, jog geriau kaliniui 100 kartų išaiškinti jo teises ir pareigas nei grubiai su juo elgtis. Beje, nuteistieji drįsta apkaltinti pareigūnus, jog šie į juos kreipiasi "tu", tuo tarpu patys nesibodi jų išplūsti... Pradėjus aiškintis tokius faktus pareigūnas prisipažįsta iš tiesų familiariai kreipęsis į nuteistąjį, tačiau tikina negalėjęs susivaldyti, nes buvęs jo įžeidinėjamas.
Pas "nuskriaustuosius" - be kaltės
Nors šiuo metu pataisos namuose nuteistieji, dėl savo nusikaltimo pobūdžio ar asmeninių savybių bandantys pasinaudoti kolegomis ir jiems daryti įtaką, atskiriami nuo kitų, tačiau kalinių tarpusavio santykių problemos išvengti nepavyksta. Nuteistieji gyvena atskiruose lokaliniuose sektoriuose, bet nėra pakankamai izoliuoti, neužkertama galimybė ir toliau palaikyti tarpusavio ryšių. Iš lokalinio sektoriaus leidžiama išeiti į valgyklą, biblioteką, sveikatos priežiūros tarnybą, tad sudėtinga užtikrinti kalinių saugumą bei kontroliuoti jų elgesį. Įkalinimo įstaigose kasdienybe tapo reiškinys, kuomet nuteistasis dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisako gyvenamosios zonos. Jis tikina jaučiąs kolegų spaudimą, bijo nukentėti, patirti smurtą. Taip dažnai atsitinka dėl įsiskolinimo tiek už legalias, tiek už nelegalias prekes - cigaretes, mobiliųjų telefonų korteles, narkotines medžiagas, arbatžoles. Egzistuoja ir kiti prasižengimai nerašytiems kalėjimo įstatymams, kurių nepaisymas išprovokuoja smurtą ir pažeminimą bei tam tikro statuso įgijimą visam likusiam laisvės atėmimo bausmės terminui.
Toleruoti tarp kalinių susiklosčiusių hierarchijų kylantį smurtą bei prievartą negalima. Žinoma, to pavyks išvengti tik tuomet, kai bus įrengtos atskiros kameros, kuomet nuteistieji bus visiškai užimti (dirbs arba užsiims kita veikla), kai nebus perpildytos įkalinimo įstaigos, padidės juos prižiūrinčių pareigūnų skaičius.
