GUSTIENĖ
Kai kalbame apie AIDS ir šią ligą sukeliantį ŽI virusą, paprastai analizuojame priežastis, dėl ko žmogus užsikrėtė, ir konstatuojame, kad jo laukia mirtis. Tačiau nė nesusimąstome, kad diagnozė gali būti klaidinga. Tuo tarpu mokslininkai-AIDS disidentai argumentuotai įrodė, kad jokio ŽI viruso nėra. Yra tik milijardinis pelnas, tenkantis farmacininkams, gydytojams ir mokslininkams. Puikus pelnas, nes už beviltiško gydymo pasekmes atsakyti nereikia.
Gamtoje viruso nėra
Kalifornijos universiteto molekulinės biologijos profesorius P. Diuisbergas ir jo pasekėjai įvairiose šalyse oponuoja įprastai AIDS diagnozei. Jie yra įsitikinę, kad neįmanoma numirti nuo to, ko gamtoje nėra. Nenugalimojo ŽIV iki šiol nepavyko atrasti ir identifikuoti. Tai, kad įrodymų, jog ŽI virusas egzistuoja, nėra, priversti pripažinti ir patys jo "atradėjai" - amerikietis mokslininkas R. Galas bei jo kolega iš Prancūzijos L. Montatjė. Beje, šie ir kiti mokslininkai, kovodami su nenugalimuoju virusu, užsidirbo milijonus dolerių.
Akivaizdu, kad sužinojęs apie ŽIV diagnozę žmogus patiria ypatingą stresą, nes pajunta artėjančią mirtį. Tai savaime "užgesina" organizmo imunitetą. Tačiau šie žmonės suserga ir miršta ne nuo paslaptingojo viruso, o nuo gydymo labai toksišku preparatu AZT arba jo analogais. Šis preparatas naikina imuninės sistemos ląsteles. Taip organizmas lieka beginklis prieš pačią menkiausią infekciją.
Vienas pagrindinių rizikos faktorių susirgti AIDS - narkotikų vartojimas, o tai jau savaime negailestingai griauna organizmo imunitetą.
Pasak specialistų, laboratorijoje ŽIV niekada neišskiriamas. Mirtina diagnozė skelbiama atlikus antikūnų testą. Antikūnius gamina imuninė sistema, reaguodama į organizmo infekciją svetimais antigenais - virusais, mikrobais, bacilomis. Be to, teigiamą ŽIV rezultatą gali duoti daugiau nei 60 ligų ir klinikinių būklių. Iš jų 30 ligų, kurias kai kurie mokslininkai priskiria asocijuotoms AIDS. Tai TBC, herpesas, gripas, maliarija, reumatas, kai kurios pneumonijos formos, Kapošio sarkoma, virusiniai hepatitai ir kitas.
Objektyvios ŽIV infekcijos diagnostikos pasaulyje nėra. Tačiau žmonės nieko nežino ir apie egzistuojančią. Išgirdęs gydytojo mirties nuosprendį, infekuotasis net nesusimąsto, ar iš tiesų taip yra, nes patyriąs didžiulį stresą žvalgosi tik į laidojimo biurų vitrinas.
Šunys AIDS neserga
Atliekant klinikinius eksperimentus žmonėms buvo perpilamas kraujas. Prieš tai jis buvo patikrintas, ŽIV infekcijos jame nerasta. Po to 30 procentų "bandomųjų triušių" kraujyje rastas vienas specifinių, laikomų charakteringu, ŽIV baltymų ir naudojamas visuose testuose. Iš 144 JAV tirtų šunų 1990 metais antikūnių buvo rasta kas antrame mėginyje. Tačiau įrodyta, kad šunys negali būti infekuoti ir sirgti AIDS.
Vokiečių chemikas Samuilas Ganemanas, homeopatijos pradininkas, prieš 200 metų padarė išvadą, kad patikimiausia žmogaus gydytoja yra pati gamta. Medicinos mokslo užduotis tėra atrasti ir panaudoti gamtinį reguliavimo šaltinį. Tas pat yra ir su AIDS. Kažkoks neidentifikuotas mikroorganizmas nėra ir negali būti pagrindinė ir vienintelė ligos priežastis.
Irkutsko valstybinio medicinos universiteto Patologinės katedros vedėjas, medicinos mokslų kandidatas Vladimiras Agejevas sako, kad imunodeficitas, pradėtas vadinti AIDS, be jokios abejonės, egzistuoja. Mokslininkams seniai yra žinoma įgimta ar įgyta imunodeficito būsena. Žinomos ir tokios būsenos priežastys: radiacijos, vaistų, narkotikų poveikis, kai kurių ligų pasekmė ir taip toliau. Bet kuo čia dėtas ŽIV?
- Kaip morfologas galiu tvirtinti, kad tikime tuo, ką matome. Jeigu nematome - netikime. Dar neteko sutikti specialisto, kuris būtų matęs ŽI virusą. Bet koks virusas, pavyzdžiui, gripo, palieka organizme pėdsaką. ŽI virusas kažkodėl jokių pėdsakų nepalieka. Man, kaip patologoanatomui, ne kartą teko skrosti narkomanus, kurie, kaip teigiama, mirė nuo AIDS. Visi tyrimai parodė, kad šie žmonės mirė nuo ligų, kurios buvo seniai ir gerai žinomos dar iki ŽIV "atradimo", - sakė V. Agejevas.
Tik dešimt metų?
Harvardo universiteto duomenimis, per dvidešimt kovos su AIDS metų pasaulis išleido 500 milijardų dolerių. Rezultatas aiškus - nė vienas AIDS sergantis pacientas nebuvo išgydytas preparatu AZT ar kitais vaistais. Visi nukeliavo į kapus. Tai milijonai žmonių, kuriuos medikai pasmerkė mirčiai paskelbę ŽIV nuosprendį.
Dauguma mirusiųjų - narkomanai. Tačiau AIDS medicinos aukomis tampa ir žmonės, niekada nevartoję narkotikų.
Kol kas nėra realaus vaisto nuo AIDS. Nėra net ir tokio vaisto sukūrimo perspektyvų. Nenugalimasis virusas, kaip populiariai aiškinama, nuolat mutuoja ir prisitaiko prie bet kokių vaistų. Tai reiškia, kad laukia daug darbo ir reikės milijonų dolerių.
Teigiama, kad ŽIV infekuotieji negali gyventi ilgiau nei 10 metų. Po to - AIDS ir mirtis. Tačiau dar 1993 metais buvo gauti patvirtinimai, kad Vakaruose dauguma ŽIV infekuotųjų AIDS nesusirgo, puikiai jautėsi ir po medikų nustatyto termino. "Tarptautinio žmonių sveikatos projekto" ir "Tarptautinio švietimo vystymo fondo" prie Jungtinių Tautų Organizacijos nariai pareikalavo skubiai nuspręsti, ar nereikėtų imtis priemonių, kad neįrodyta ŽIV infekcija nenulemtų žmonių likimų.
Profesorius Diuisbergas pažymėjo, kad 10 metų išgyvenusių pacientų, kuriems buvo paskelbtas "mirties" nuosprendis, skaičius ir toliau didėja. O AIDS ortodoksų nuomonė, kad tai vyksta dėl preparato AZT ir kitų vaistų teigiamo poveikio, yra neteisinga. Profesoriaus nuomone, ilgai gyvena tie žmonės, kurie visai nevartojo AZT ir kitų vaistų.
JAV Atlantos universiteto daktaras Timotis Hendas sako, jog ŽIV nešiotojai, kuriems liga neprogresuoja, vis tiek pasmerkti mirčiai. Tačiau iš tikrųjų tokių žmonių gali būti daug daugiau nei sergančiųjų ir mirštančiųjų. Moksliniai tyrimai parodė, kad daugelis tokių žmonių atsisakė antivirusinių preparatų, nepaisydami medikų spaudimo. Tokiu būdu pats ŽIV diagnozavimas dar nekelia jokio pavojaus žmogui, jei tik jis neima tuojau pat intensyviai gydytis.
