Kritikuodami kitų metų valstybės biudžetą, dešinieji net kelis kartus užlipo ant grėblio. Pasak jų, pinigų žmonėms duoti negalima, remti žemės ūkio negalima, investuoti į infrastruktūrą taip pat negalima... Pasiklausęs, ką apie biudžetą kalba opozicija, nejučiomis nustembi, kodėl visuomenė dar nerengia masinių piketų prie Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos būstinių bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto.
Man, kaip susisiekimo ministrui, negalėjo neužkliūti konservatoriaus Andriaus Kubiliaus frazė, pasakyta vienoje televizijos laidoje. Jis pareiškė, kad Vyriausybė veltui investuoja į “gerus kelius, nes protas vis tiek pabėgs tais gerais keliais”. Jei taip pasakytų politikos naujokas - niekas neatkreiptų dėmesio. Bet kai investicijas į infrastruktūrą bevertėmis laiko buvęs premjeras, tai verčia susimąstyti. Kur, jo manymu, žinių visuomenės atstovai dirbs ir klestės - pievoje?
Investuotojų ir tarptautinių organizacijų teigimu, Lietuvos infrastruktūra yra labiausiai išplėtota regione. Lietuvoje yra keturi tarptautiniai oro uostai, neužšąlantis jūrų uostas ir pirmoji regione įdiegta palydovinė telekomunikacijų sistema. Remiant ES, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Europos investicijų bankams, gana platus šalies kelių tinklas buvo išplėstas bei pagerintas ir dabar pagrįstai laikomas pačiu geriausiu iš visų šalių kandidačių. Į Lietuvos kelius kasmet beveik po 500 mln. litų investuoja ir socialdemokratų Vyriausybė. Nes ji žino, kad dar nė vienoje pasaulio šalyje “žinių visuomenė” nebuvo sukurta pievoje. Abejoju, ar 700 žmonių iš viso pasaulio, vasaros pabaigoje atvykusių į Vilniuje vykusį WITFOR forumą, būtų susižavėję, jei pakeliui iš oro uosto būtų pametę ratus pirmoje pasitaikiusioje asfalto duobėje.
Keista girdėti, kai opozicija vieną dieną kalba apie tai, kad Vyriausybė deda per mažai pastangų vykdydama regionų plėtrą, o kitą dieną... pasipiktina didelėmis investicijomis į infrastruktūrą. Juk regionų plėtra ir žvyrkeliai yra nesuderinami dalykai! Paprasti piliečiai neturi džipų, tad tiesus ir kokybiškas kelias, kalbant primityviai, yra būtinas norint užtikrinti nuoseklią regionų plėtrą.
Lietuvos keliai - šalies pasididžiavimas, vizitinė kortelė - skirti ne tik vidaus susisiekimui. Mūsų keliai turi ir didžiulę tarptautinę reikšmę. Europos Sąjunga Lietuvą laiko pagrindiniu regionu, jungiančiu ES su Rytų šalimis. ES transportavimo komisija išskyrė du reikšmingiausius maršrutus Lietuvos teritorijoje: šiaurės-pietų magistralė ir geležinkelio trasa, jungianti Skandinaviją ir Vidurio Europą, bei rytų-vakarų kelias, sujungiantis Rytų rinkas su kitomis Europos šalimis. Šie keliai yra įtraukti į svarbiausių Europos kelių dešimtuką. Negi įmanoma pastatyti tuose keliuose užkardas ir šitaip sustabdyti protų nutekėjimą?
Nesinorėtų tuo tikėti. Juolab kad infrastruktūra - tai ne tik keliai. Tai ir geležinkeliai, oro linijos, telekomunikacijos, paštas. Investavus į šias sritis, investicijos netiesiogiai atsiperka labai greitai. Vyriausybė džiaugiasi jau tuo, kad pagerina sąlygas šalies įmonėms. Pavyzdžiui, geležinkeliu dažniausiai transportuojančioms naftos produktus, durpes, metalus, žemės ūkio techniką, automobilius, chemines ir mineralines trąšas, anglį... Šiandien Lietuvos geležinkelių sistema yra integruota į Baltijos šalių geležinkelių tinklą, o iki 2013 m., įgyvendinus “Rail Baltica” projektą, Lietuva galės džiaugtis dar didesniais krovinių srautais iš visos ES. Tai reiškia, kad Lietuvoje nusės dar daugiau nelietuviškų pinigų. Ar įmanoma tam prieštarauti?
Deja, dabartinis konservatorių lyderis nėra teisus. Jaunimas iš Lietuvos jei ir bėga, tai tik ne dėl to, kad čia geri keliai. Veikiau dėl to, kad dešiniųjų valdymas, nuo kurio pradėjome atsigauti, buvo pernelyg pragaištingas visai Lietuvai. Pieva - ne vieta kompiuterių ir protų centrams.
