Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Oktos kaimo (Seirijų sen., Lazdijų r.) gyventoja Vilma Pigagienė (33 m.) gali džiaugtis, jog neprarado laisvės, ir tiek jai pačiai, tiek trims mažamečiams vaikams neteks gyventi valdiškuose namuose. Nors moteris pripažino, kad smogdama Kęstučiui Kancevičiui į krūtinę peiliu jį mirtinai sužalojo, tačiau tai padarė netyčia, būdama labai susijaudinusi ir norėdama sugyventinį tiktai pagąsdinti. Šią bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas minėtą aplinkybę palankiai įvertino ir V. Pigagienei paskyrė pustrečių metų nelaisvės bausmę, kurios vykdymą atidėjo trejiems metams.
Neapykanta vaikų skriaudikui užgožė nuovoką
K. Kancevičiaus motina Ona Miliauskienė sakė seniai nujautusi, jog gali įvykti tragedija. Ši moteris neslėpė, jog sūnus Kęstutis labai stipriai girtavo, o būdamas neblaivus tapdavo labai agresyvus, smurtaudavo prieš sugyventinę bei vaikus. Tad nenuostabu, jog tokia tragiška diena išaušo.
Palaidojusi savo vyrą, V. Pigagienė gyveno tėvų namuose. 1997-aisiais susipažino su K. Kancevičiumi, ir netrukus jis tapo jaunos moters gyvenimo draugu. Vilma iš pirmosios santuokos su vyru augino 2 vaikus, o paskui susilaukė sūnaus ir su Kęstučiu. Tačiau šis nemylėjo nei savo, nei sugyventinės vaikų. Pernykštės kovo 24-osios vakarą K. Kancevičius ir neoficialus jo uošvis, Vilmos tėvas Jonas Zdanavičius, susėdo išgerti. Prie jų trumpam prisėdusi ir Vilma išlenkė porą stikliukų degtinės. Visą savaitę girtavęs, o tą vakarą jau spėjęs ištuštinti litrinį butelį degtinės, K. Kancevičius darėsi vis agresyvesnis. Jis ėmė kibti prie kambaryje žaidusių Vilmos vaikų, kaltino juos, kad šie triukšmauja ir jam trukdo. Vilma tuo metu virtuvėje pjaustė mėsą šaltienai. Staiga pasigirdo vyresniosios dukters klyksmas - sugyventinis jai smogė kumščiu, paskui, pakėlęs kitą moters sūnų, nutrenkė jį ant lovos. Tuo metu iš kiemo atėjo ir Kęstučio sūnus. Stipriai įkaušęs tėvas griebė berniuką ir jau norėjo jam smogti, tačiau šis verkdamas puolė šaukti: "Tėveli, nemušk". Atskubėjusi iš virtuvės, V. Pigagienė pareikalavo, kad šis paleistų vaiką, priekaištavo, kodėl jų nemyli, juos skriaudžia bei žemina, ir paliepė susirinkus daiktus eiti iš namų. Paleidęs savo sūnų, K. Kancevičius nusliūkino į virtuvę ir atsisėdo šalia stalo. Tačiau ir čia nenurimo - toliau triukšmavo, plūdo bei kaltino sugyventinę, kodėl ši užstojanti vaikus. K. Kancevičius šaukė, jog už tai, kad ši "ginanti pacukus", gausianti ir pati. Beje, sugyventinis ir anksčiau ne kartą grasino moterį užmušti, todėl panašūs grasinimai Vilmą labai gąsdino. Pamačiusi, jog Kęstutis bando keltis nuo kėdės, ir tą akimirką pagalvojusi, jog bus eilinį kartą sumušta, V. Pigagienė, tarsi bandydama apsiginti, nevalingai dūrė jam į krūtinę rankoje laikytu peiliu. Moteris buvo labai susinervinusi, skaudžiai išgyveno sugyventinio išpuolius prieš vaikus ir ją pačią. Po dūrio K. Kancevičius dar kiek pasėdėjo, paskui bandė keltis nuo kėdės. Pamačiusi, jog šis svyruoja, Vilma padėjo jam pasiekti lovą ir pasiūlė tuoj pat iškviesti greitąją pagalbą, tačiau Kęstutis griežtai pareikalavo to nedaryti. Taip liko lovoje - pusiau sėdintis, pusiau gulintis. Naktį Vilma atėjo pažiūrėti, kaip laikosi sugyventinis, tačiau šis jau buvo nebegyvas. Vėliau teismo medicinos ekspertai patvirtino, jog vyriškis mirė nuo ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo. Mirusiojo kraujyje rasta beveik 4 promilės alkoholio.
Nemylėjo vaikų
V. Pigagienė, nuoširdžiai atskleidusi visas šio tragiško įvykio aplinkybes, tikino, jog nužudyti sugyventinį tikrai nenorėjo. Ji šiuo lemtingu momentu buvo labai susijaudinusi ir negalėjo savęs suvaldyti. Kad K. Kancevičius savo žiauriu elgesiu galėjo priversti moterį žengti tokį žingsnį, patvirtino ir vaikai, ir kaltinamosios tėvas, ir daugelis kitų liudytojų bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. Lazdijų VTAT vedėja Daiva Gorochovenkienė patvirtino, jog dar 2003 metais V. Pigagienė kreipėsi į tarnybą, pranešdama, kad sugyventinis nusikalstamai elgiasi su jos dukra. Už tai V. Kancevičius buvo nuteistas (dar anksčiau, kai gyveno su pirmąja žmona, jis buvo teisiamas už bandymą padegti namus) ir iš įkalinimo įstaigos grįžo pernykštį rugpjūtį. Tačiau net ir tada nesiliovė smurtauti prieš sugyventinę, jos vaikus bei tėvus, vertė moterį kartu su juo gerti alkoholį. VTAT darbuotojos ėmė vis dažniau lankytis šioje šeimoje (mat dėl blogo K. Kancevičiaus elgesio mažamečių atžvilgiu ji buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą), jie beveik visąlaik V. Pigagienę rasdavo sumuštą. Kokių nors pastabų dėl vaikų priežiūros VTAT šiai moteriai pastabų neturėjo - ji savo atžalomis rūpinosi kiek galėdama. Dėl sugyventinio išpuolių Vilmai buvo siūloma kreiptis į policiją, tačiau ji, bijodama smurto, niekam nesiskundė, nors prieš du mėnesius ji buvo žiauriai sumušta. Vis dėlto sunku suvokti, kodėl moteris, matydama, kaip stipriai fiziškai bei morališkai žalojami vaikai bei ji pati, net ir po brutalių veiksmų vyriausiosios dukters atžvilgiu, priglaudė K. Kancevičių po savo pastoge ir toliau su juo gyveno. Tuo tarpu užkietėjęs smurtautojas ir alkoholikas, jausdamas esąs nebaudžiamas, darė tai, kas jam patiko...
