Giedra AKAVICKIENĖ
Neseniai 50 metų jubiliejų atšventusią tautodailininkę Onutę Valickienę galima vadinti raganų karaliene. Šimtai jos rankų darbo raganų ant šluotos skraido po įvairias šalis. Jų gali sutikti ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Afrikoje. Telšiškė raganaites dovanoja draugams, daugelis jas užsisako, kad nusiųstų po pasaulį išsibarsčiusiems savo tautiečiams. Raganos iš Telšių garbingą vietą rado žinomų žmonių namuose: pas "vyriausiąja Lietuvos ragana" tituluojamą parapsichologę Viliją Lobačiuvienę, žurnalistę ir laidų vedėją Algimantą Žukauskienę...
Kolekcininkai renka raganas
Prekybos centre pamačiusi atvežtines raganas, Onutė tyliai pamąstė: "Ar mes esame tokie žiopli, kad mums turi atvežti raganas iš Kinijos?.."
2003-iaisiais Telšių kultūros centre surengta pirmoji O.Valickienės raganų paroda. Tautodailininkei talkino net 14 autorių, kurie raganoms pagamino rankas, kojas, galvas. Vieni nulipdė iš molio, kiti išdrožė iš medžio.
2006-aisiais Vilniuje surengtoje parodoje sostinės gyventojams ir svečiams buvo parodyta per šimtą raganų. "Šimtas ir viena ragana" pavadinta įspūdinga paroda sulaukė didžiulio pasisekimo, tautodailininkė namo neparsivežė nė vieno darbelio. Raganas išgraibstė užsieniečiai ir lietuviai, persisotinę serijinės gamybos iš Kinijos atvežtomis raganomis. Be to, mūsų šalyje atsirado daug kolekcininkų, renkančių raganaites.
Raganų susirinkimai - ant Šatrijos kalno
Raganų gerbėja O.Valickienė gerai pažįstama su "ragana" V.Lobačiuviene. Moterys ateityje planuoja nuveikti bendrą darbą - surengti parodą ant Šatrijos apipintos padavimais. Lietuvoje to dar nebuvo.
Onutė jau dabar įsivaizduoja, kaip ta paroda turėtų atrodyti: "Prismeigsiu šakų, išsitempsiu tinklus ir ant jų prikabinsiu savo raganaites".
Žinoma, ant Šatrijos kalno būtinai turėtų susirinkti ir tikros raganos su vyriausiąja ragana, vyktų apeigos. Būtų puiku, jeigu toks renginys taptų tradiciniu. Juk Žemaitijos raganynai buvo įsikūrę būtent ant Šatrijos kalno. Kalbama, kad Šatrija - mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta. Jos kažkada apipylusios žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią. Taip atsiradęs kalnas, o po kiek laiko, bažnyčiai ėmus pūti, jo viršus įlinkęs.
Onutė įsitikinusi, kad raganos visada buvo pačios gražiausios, gabiausios moterys, senovėje mokėjo virti stebuklingų galių arbatą, gydyti žaizdas, užkalbėti ligas. Kadangi ragana visada buvo pranašesnė, gabesnė už kitas, aplinkiniai pavydėjo. "Juk ir patarlė sako, kad velnias ne toks juodas, kaip jį paišo", - pastebėjo menininkė.
Gal dėl to daugelis tautodailininkės raganaičių yra jaunos, gražios, linksmos, tvarkingos. Žinoma, yra ir senų, su didelėmis sukumpusiomis nosimis. Vienos raganos telpa į delną, kitos - žmogaus ūgio. Aprengtos margomis sukniomis jos laiko šluotas, kibirus vandeniui nešti ar nuolatinį palydovą - juodą katiną. Kūrėja raganų apdarus siuva tik iš natūralaus lininio audinio.
Dovanų neieško parduotuvėse
Onutė pristatė modernią raganą, kurios kūnas iš lininio maišelio, prigrūsto vaistažolių. Ši idėja kilo artėjant kaimynės gimtadieniui. "Ilgai galvojau, ką reikėtų padovanoti. Draugė visko turi, be to, aš nemėgstu eiti į parduotuvę ieškoti dovanos. Juk masinės gamybos daiktai neturi širdies šilumos", - dėstė tautodailininkė. - Pasiuvau iš lino maišą, prie jo pritaisiau galvą ir šluotą - išėjo, kad ragana pasislėpusi maiše. Į maišą pridėjau pačios surinktų vaistažolių. Dovana visiems labai patiko", - džiaugėsi kūrėja.
Paklausus, ką pati norėtų gauti dovanų, Onutė griežtai atsako: "Tik ne nuskintą gėlę. Nuodėmė, kai nuperka gėlę, kuri už trijų dienų atsiduria šiukšlyne. Geriau pasėdėk vieną kitą vakarą, padaryk kokį darbelį".
"Pajutau, ką reiškia turėti daiktą, prie kurio prisilietė žmogaus rankos. Tautodailininko Kęstučio Bladžinausko jau treji metai kaip nebėra tarp mūsų, saugau jo brangų atminimą - lentelę", - atviravo O.Valickienė.
Stebuklingai išsigelbėjo per gaisrą
Iš raganų kolekcijos, ko gero, pati didžiausia ir įspūdingiausia yra saugoma Biržuvėnų muziejuje. Ragana aukštesnė net už savo kūrėją - jos ūgis siekia apie 2 metrus. Adomo Kvaso išdrožtos rankos, kojos, galva. Baisus ne tik veidas, bet ir basos sugrubusios kojos, užraityti ilgiausi nagai.
"Tai tikra raganų ragana, turinti antgamtinių galių. Dvimetrinė ragana stebuklingai išgyveno Biržuvėnų dvare siautusį gaisrą. Tuo tarpu šalia raganos stovėjusi telšiškio tautodailininko A.Kvaso "Moteris su kūdikiu lopšyje" pražuvo liepsnose", - neįtikėtiną istoriją papasakojo O.Valickienė. Legendinė ragana jau turi draugą - raganių, kurį O.Valickienė sukūrė irgi kartu su kolega A.Kvasu.
Praeityje buvo ragana?
Keturių vaikų mama O.Valickienė prisipažino, kad, kai vaikai buvo maži ir sirgdavo, tekdavo paraganauti. Prisirinkusi vaistažolių, virdavo arbatą, nuo kurios praeidavo visi negalavimai.
Visą gyvenimą moterį lydi stipri nuojauta. "Gal praėjusiame gyvenime buvau ragana?" - svarsto ji. Kažkokia nepaaiškinama jėga menininkei padeda kurti raganas. "Man nereikia jokių iškarpų. Pasiėmusi medžiagą, kerpu raganaites nenaudodama nei pieštuko, nei kreidos".
Autorės nuotrauka - Tautodailininkė Onutė Valickienė įsitikinusi, kad raganos visada buvo gražiausios ir gabiausios moterys.
Besišypsančios telšiškės raganaitės pakeitė baisių ir piktų raganų įvaizdį.
