Irena ZUBRICKIENĖ
Anksčiau keturis kartus teistam ir nelaisvės jau ragavusiam Alvito kaimo (Vilkaviškio raj.) gyventojui Ričardui Savickui (29 m.), į teisėsaugininkų rankas vėl pakliuvusiam praėjusių metų liepos pradžioje, Temidė draugiškai nusišypsojo - dėl chuliganizmo ir išžaginimo kaltintą vyriškį Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nuteisė tik kaip chuliganą. Lytinį nusikaltimą, kuriuo R. Savicką kaltino jauna Vilkaviškio rajono gyventoja Giedrė M., teismas įvertino kaip melą, nes prieš paskelbiant nuosprendį nukentėjusiąja laikyta mergina teisėsaugininkams įteikė naują prašymą - nebausti Ričardo už išžaginimą, nes ji niekada nebuvo jo išžaginta. Tokiu savo poelgiu Giedrė M. nusipelnė pati būti teisiama.
Pabūgo "Vilkaviškio mafijos"
Kai iškviesti rajono policijos pareigūnai atvyko gelbėti chuliganų užpultų M. namų, viename kambaryje rado lovoje ramiai sau snaudusį vyriškį. Pažadintas jis nemėtė pėdų: esąs Ričardas Savickas iš Alvito, o kaip atsidūręs svetimame kaime, jam beveik nepažįstamų M. namuose, negalįs pasakyti. Nuo alkoholio apsvaigęs vyriškis nesiginčijo, kad galėjo stipriau stumtelėti ar net ir užduoti namų šeimininkei Irenai, jeigu ši jį užgauliojusi - esą išgėręs būna piktas ir mėgsta į darbą paleisti rankas. Vėliau Ričardas kai ką iš vakarykštės dienos vis dėlto prisiminė - sakė gėręs keliose vietose su keliais pažįstamais. Įkaušusi kompanija (liudininkų tvirtinimu, tai buvo keturi jauni vyrai) Ričardo motinos automobiliu atvyko į M. namus, nes Ričardas sugėrovams gyrėsi tame kaime pažįstąs laisvo elgesio merginų. Nors buvo vėlyvas vakaras, neprašyti svečiai atkakliai prašėsi įleidžiami, prisistatinėjo "Vilkaviškio mafija", "chebra iš Vilkaviškio". Kai "mafijozių" kantrybė baigėsi, į vidų jie įsibrovė atsidarę verandos langą, prieš tai atlupę stiklą laikančias juosteles. Nuo palangės nukritusio gėlės vazono duženos tarsi įspėjo M. namų gyventojas - juokai baigti. Namų šeimininkė Irena puolė prie telefono, tačiau šis neveikė - "chebra" buvo iš anksto pasirūpinusi ir nupjovusi laidus. Tuomet moteris, šaukdama, kad iškvies policiją, pasileido artimiausių kaimynų link. Kai kuriuos įsibrovėlius tai išgąsdino ir M. namuose liko vienas Ričardas.
Motina matė užgultą dukterį
Girtas vyriškis virtuvėje rado Irenos dukterį Giedrę su bendraamže drauge. Merginos leidosi į kalbas su neprašytu svečiu - matyt, iš baimės. Iš kaimynų sugrįžusi Irena neketino ramiai sėdėti kartu su nepažįstamu įsibrovėliu, tad vėl ėmė koneveikti ir varyti iš savo namų. Tuomet Ričardas supyko. Sprunkančią moterį jis pargriovė lauke ant bulvienojų ir kirto ranka į veidą. Smurtą nutraukė į kiemą išbėgusios merginos. Kadangi "vakaro didvyris" vėl pasuko namo link, Irena eiti kartu nesiryžo - nuskubėjo pas kaimynus laukti policijos. Netrukus čia atbėgo namuose buvusi Giedrės draugė ir baimindamasi pasakė, kad įsibrovęs vyriškis gali išprievartauti Irenos dukrą. Sunerimusi moteris viena nubėgo į namus ir aptiko nemalonų vaizdą: visiškai apsinuoginęs girtas vyras buvo užgulęs jos dukterį. Irenai surikus, Ričardas atsitraukė nuo Giedrės, o ši, taip pat pusnuogė, nubėgo į kitą kambarį. Motinos paraginta mergina tuojau išėjo iš namo ir pasislėpė prie kaimynų eglių. Girtas vyriškis liko miegoti svetimoje lovoje.
Parodymus pakeitė jau išnagrinėjus bylą
Į įvykio vietą vangokai atvykusiems policininkams Irena parodė vienomis glaudėmis mūvėjusį ir po antklode snaudusį įsibrovėlį. Moteris skundėsi, kad jis ją mušė, parodė atluptą verandos langą, nuverstą vazoną, nupjautus telefono laidus. Šalia motinos buvo ir apsiašarojusi Giedrė, tačiau apie išžaginimą policininkams neprasitarė. Apie merginos bėdą pirmiausia sužinojo jos motina ir vakaro triukšmo liudytojai - kaimynai. Kitą dieną Irena apsilankė Vilkaviškio prokuratūroje. Moteris reikalavo, kad dukterį išžaginęs vyras būtų nubaustas.
Giedrės teigimu, nepažįstamasis, virtuvėje atkakliai reikalavęs pasikalbėti be liudininkų, draugės akivaizdoje paėmė ją ant rankų ir nusinešė į kitą kambarį. Merginų įtikinėjimui atstoti jis buvo kurčias ir Giedrės draugei piktai nurodė išsinešdinti, netrukdyti. Kai Giedrė ir Ričardas kambaryje liko vieni, vyriškis pradėjo reikalauti meilės. Mergina jam nepakluso ir garsiai šaukėsi pagalbos, bet tuščiuose namuose jos niekas negalėjo išgirsti. Tokius parodymus Giedrė davė ir per parengtinį tyrimą, ir teisme.
Ričardas Savickas neneigė nusikaltęs Irenai, tačiau jos dukters tikino tikrai nelietęs. Anot jo, jeigu mergina tvirtina, kad Ričardo nepažįsta, tai ji viską meluoja. Ričardas turįs daug liudininkų, galinčių patvirtinti jo ir Giedrės pažintį, prasidėjusią prieš porą savaičių, prie ežero kartu švenčiant vieno pažįstamo gimtadienį.
Sunku pasakyti, kodėl sutriko nuoseklius parodymus iki tol davusi mergina, tačiau teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kai beliko paskelbti nuosprendį, Giedrė netikėtai prabilo visą laiką melavusi. Tuo ji labiausiai "užmušė" dukters garbę aktyviai gynusią savo motiną. Mergina įrodinėjo su pažįstamu Ričardu lytiškai santykiavusi savo noru, tačiau jai buvę gėda prieš visa tai pamačiusią mamą, todėl sukūrusi išžaginimo versiją.
- Man tikrai niekas negrasino, neragino pakeisti anksčiau duotus parodymus, nesiūlė jokio atlyginimo, - nepatogiai jautėsi Giedrė. - Man tik būtų labai gaila nekaltai į nelaisvę patekusio žmogaus.
Geriau išteisinti kaltą, negu įkalinti nekaltą
Po tokio Giedrės pareiškimo teismas negalėjo toliau vadovautis besiblaškančios merginos parodymais. Teisėja Natalija Zelionkienė išteisino R. Savicką dėl išžaginimo ir paskyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę tik už chuliganišką elgesį su Giedrės motina.
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai, įsitikinę, kad Giedrė dėl jiems nežinomų priežasčių meluoti pradėjo tik teisme, teismo nuosprendį išteisinti R. Savicką dėl išžaginimo apskundė Kauno apygardos teismui. Jo rankose - tolesnis Ričardo Savicko likimas, o teisėsaugininkus suklaidinusi Giedrė pati stos prieš teismą - jai iškelta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų. Už šį nusikaltimą LR Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki dvejų metų arba baudą.
