Tokios struktūros paprastai sudaromos ne rezultatams pasiekti, o rodyti - štai vis dėlto susitinkame, kalbamės, problemos nepamirštos. Taip ir ką tik įvykusiame komisijos pirmininkų susitikime Lietuvos pusė priminė apie savo senus ir Rusijos ignoruojamus reikalavimus. Išgirdo, kad klausimas, kaip ir prieš penkerius metus, bus toliau “nagrinėjamas”.
Tai apie Rusijos pasigrobtus Lietuvos piliečių pinigus, kažkada laikytus “Vnešekonombanke”. Primintina, kad šalis, kuri taip elgiasi su svetimais finansais, nori tapti Pasaulio prekybos organizacijos nare. Lietuva paprasčiausiai negalės palaikyti tokios kandidatūros. O kadangi Lietuva jau pradėjo iš savo lėšų kompensuoti ir tuos indėlius, ne vien taupomuosius, tai sumos, manau, yra tvarkingai rašomos į Rusijos padarytos žalos sąskaitą. Dabar laikinai kompensuoja Lietuvos valstybė, o kada nors grąžinsite Lietuvos valstybei. Su procentais, be abejo. Už Lietuvai priklausiusio pastato Paryžiuje naudojimą, nors jį iš Lietuvos jau nupirko Prancūzijos vyriausybė, dar turime iš Rusijos atgauti nemokėtą apie 55 metų nuomą. Natūralu, taip pat ir procentus.
Ministras Antanas Valionis priminė Rusijos kolegai ir apie archyvų grąžinimą. Dėl KGB archyvų grąžinimo jau buvo susitarta su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu 1992 m. sausio 17 d. Maskvoje, pasirašytas komunikatas. Archyvų grąžinimas šalims - Europos Tarybos narėms - tai Rusijos tarptautinis įsipareigojimas 1996 m. sausio 25 d., kai ją balsavimu priėmėm į Europos Tarybą.
Tiek žinių.
“Omni Laiko” redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje pareikštomis mintimis.
