Ūkio ministerija kol kas negavo Vyriausybės pritarimo didinti įstatinį Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" kapitalą - sumažėjus valstybės daliai mažiau kaip iki dviejų trečdalių, reikėtų skelbti bendrovės privatizavimą, o šito kol kas neketinama daryti.
"Siūlėme didinti "Klaipėdos naftos" įstatinį kapitalą 18 mln. litų papildomais įnašais, o gautas lėšas panaudoti naftos produktų terminalo rekonstrukcijai užbaigti", - “Eltai” teigė Ūkio ministerijos Valstybės turto privatizavimo ir valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Girčys.
Padidinus įstatinį kapitalą 18 mln. litų papildomais įnašais, išleidžiant 18 mln. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė - 1 litas, valstybės turimų akcijų dalis sumažėtų nuo 66,94 iki 63,59 proc.
"Tai truputį prasilenkia su įstatymais, tačiau tik tam tikrą laiką - po to, kai likviduojamos bendrovės "Naftos terminalas" turimos "Klaipėdos naftos" akcijos būtų padalytos akcininkams, valstybės dalis "Klaipėdos naftoje" vėl išaugtų iki 67,1 proc.", - pripažįsta A. Girčys.
Anot jo, projektas Vyriausybei buvo teikiamas, kad atsiradus investuotojui būtų išvengta tolesnio skolinimosi, gramzdinančio bendrovę į dar didesnes skolas.
"Kol kas nėra aiškus investuotojas ir yra tik noras pritraukti papildomų investicijų. Todėl, kai bus likviduotas "Naftos terminalas", klausimas vėl bus keliamas iš naujo. Svarbu valstybei išlaikyti dviejų trečdalių akcijų paketą. Įstatinio kapitalo didinimas, kai valstybės praranda dviejų trečdalių balsų ribą, prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui. Tokiu atveju tektų skelbti privatizavimą. O šito kol kas nesirengiama daryti", - tikino Ūkio ministerijos pareigūnas, prognozuodamas, kad naujas projektas Vyriausybei gali būti teikiamas praėjus pusmečiui.
"Klaipėdos nafta" yra pripažinta turinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Jos kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinės bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, o valstybei turi priklausyti daugiau kaip pusę balsų, suteikiančių šių įmonių akcijų.
Beje, Vyriausybei abejonių sukėlė ir akcijų emisijos kaina.
Pasak Vyriausybės kanceliarijos Valstybės turto valdymo ir disponavimo juo skyriaus vedėjo Aloyzo Duksos, 18 mln. litų akcijų emisija 1 lito nominalia verte būtų problematiška, nes vertybinių popierių biržoje "Klaipėdos naftos" akcijų pasiūla 3-4 kartus viršija paklausą, esant 0,34 - 0,39 lito už akciją kainai.
Be to, anot jo, būtina paaiškinti, kaip bus skirstomas už praėjusius metus gautas 42 mln. litų ikimokestinis pelnas.
Į terminalo rekonstrukciją per septynerius metus investuota 519,8 mln. litų.
"Klaipėdos nafta", dabar kraunanti mazutą, benziną, dyzelinį ir aviacinį kurą, šiemet planuoja pradėti krauti ir žalią naftą.
ELTA
