- Daktare, aš jums dar ir sumokėsiu, bet mirties liudijime įrašykite, kad miriau nuo AIDS!
Daktaras:
- Kodėl? Kam jums šito reikia?
- Pirmiausia, reabilituosite save - AIDS juk neišgydomas, antra, prie mano našlės niekas nė pirštu neprisilies, trečia - tas kaimynas Antanas, kuris jau trejus metus su mano žmona romaną "suka", pasikars.
***
Londonas. Vakaras Džentelmenų klube.
Klubo nariai tyliai šnekučiuojasi, lėtai gurkšnoja konjaką ir rūko cigarus. Staiga įeina kukliai apsirengęs jaunuolis, rankose laikydamas ginklą su optiniu taikikliu. Publika pagyvėja.
- Jaunuoli, kas jūs toks?
- Aš snaiperis, sere.
- Snaiperis? - teiraujasi vienas. - Leiskite pažiūrėti per taikiklį. Kaip tik kitoje gatvės pusėje mano namas, žvilgterėčiau per langus.
- Prašom, sere. Jokių problemų.
Džentelmenas ima ginklą ir, prispaudęs akį prie optinio taikiklio, ima žvalgytis į savo namo langus.
- Taaaip, štai svetainė... vaikų kambarys... mano kabinetas... miegamasis... Bet, velniai griebtų, kas gi tai? Miegamajame mano žmona su meilužiu!
Džentelmenas pasisuka į snaiperį:
- Ar jūs šiandien priimate užsakymus?
- Taip, sere.
- Ir kokie jūsų įkainiai?
- Vienas šūvis - 1 000 svarų sterlingų, sere.
- Gerai, tuomet priimkite užsakymą dviem šūviams dabar ir čia, vietoje. Vienas šūvis - į galvą mano žmonai, o antrasis - į tarpukojį tam niekšui!
Snaiperis prieina prie lango ir ima taikytis. Prabėga minutė, antra, penkta, dešimta, o šūvis nepasigirsta.
- Kodėl jūs nešaunate? - klausia džentelmenas.
- Sere, aš tiesiog mėginu sutaupyti jums 1 000 svarų.
***
Žurnalistas ima interviu iš gelbėtojo paplūdimyje:
- Sakykite, kas yra nemaloniausia jūsų darbe?
- Nemaloniausia, kai skęsta vyrai. Jei jų neišgelbėji, jie žūsta, o kai jiems darai dirbtinį kvėpavimą, jie tave muša.
***
Meilės prisipažinimas telefonu:
- Brangioji! Aš negaliu be tavęs gyventi! Esu pasiryžęs apsaugoti tave nuo visų gyvenimo negandų. Jei tu mane paliktum, tavęs ieškodamas apeičiau visą žemės rutulį, perplaukčiau jūras ir vandenynus, pereičiau džiungles ir dykumas...
Karštas draugės atsakymas:
- O, meile mano! Atvažiuok pas mane greičiau! Aš laukiu nekantraudama! Aš jau imu nusirenginėti! Greičiau atvažiuok!
- Na, ką tu. Tik ne šiandien, - suburba jis visai neromantiškai. - Tik pažiūrėk, kaip lauke lyja...
***
Žento monologas:
- Mama, jūs ir vėl išsimaudžiusi vonioje išėjote į balkoną! Jūs sušalsite, susirgsite ir, kaip visuomet, nenumirsite...
***
Kuo vėliau atvažiuoja greitoji, tuo tikslesnė diagnozė.
***
Daktaras ligoniui:
- Dabar šiuos vaistus jūs gersite iki gyvenimo pabaigos.
- Ir kol gersiu šiuos vaistus, tol gyvensiu?
- Ne, kol gyvensite, tol gersite vaistus.
***
- Jums šaukimas!
- Bet aš jau atitarnavau.
- Atitarnavote, o dabar dar ir atsėdėsite...
***
Sėdi vyras namuose prie televizoriau. Skambutis į duris. Atidaro, žiūri - mažutė giltinė ilgu apsiaustu su gobtuvu, kaulėtais pirštais laikanti mažutį dalgį.
Vyras:
- O! Aš, rodos, žinau, kas tu! Tu tikriausiai kanarėlių mirtis, bet aš namuose nelaikau paukštelių.
Giltinė:
- Aš ne mirtis, aš - impotencija!
***
Viename kaime eidamos išpažinties, moterėlės klebonui vis paminėdavo "nukritusios nuo tiltelio". Klebonas jas išklausydavo ir supratingai nuodėmes atleisdavo. Tačiau klebonas pasimirė ir į kaimą atsiuntė jauną kunigėlį. Moterys ir jam išpažindavo "kritusios nuo tiltelio". Jaunas kunigėlis nieko nesuprasdamas vis aiškino moterims, jog tai - jokia nuodėmė. Galiausiai neapsikentęs nuėjo pas kaimo seniūną reikalaudamas, kad šis suremontuotų tą nelemtą tiltelį. Seniūnas, žinodamas, ką tas posakis reiškia, tik nusijuokė.
Kunigas pasipiktino:
- Nieko čia juokingo! Jūsų paties žmona per savaitę trissyk nuo tiltelio nukrito...
V. Venclovienė
