Virginijos GRIGALIŪNIENĖS ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Praėjusį sekmadienį oras Lietuvoje (jau ne pirmus metus!) pasitaikė tarsi užsakytas - šalta, bet saulėta, tad į Rumšiškių liaudies buities muziejų, kasmet tradiciškai organizuojantį Užgavėnių šventę, nuo pat ryto plūdo minios žmonių - jei ne visa, tai tikrai pusė Lietuvos susirinko! Ratuoti ir pėsti, vaikų vežimėlius stumdami ar savo atžalas ant kuprų susisodinę, porelėmis, grupelėmis ar po vieną traukė vienintele kryptimi - Rumšiškių muziejaus prieigų pusėn. Kasininkės nespėjo dalinti bilietėlių (beje, kainavusių ne tiek mažai - po šešis litus), o jų padėjėjai kaito plėšydami šakneles... Kiti, šiaip taip prasibrovę ir išgirdę, kad be bilieto neįleidžiama, įsižeidę sukosi atgal. Girdi, visai nėra tvarkos "ubagų Lietuvoj" - negana muziejininkams pelno, gauto iš vietas brangiai išsipirkusių prekybininkų, - dar ir pirkėjai "apmokestinami"!
Tačiau tie, kurie įsisuko į šventės sūkurį, nesigailėjo! Iš Kauno, Jonavos, Kėdainių, Joniškėlio, Vilniaus, Kaišiadorių ir kitų rajonų suvažiavę tautodailininkai ar šiaip prekybininkai siūlė viską - pradedant į panaudotus buhalterinius "blankus" susuktais "atlaidų" saldainiais ir baigiant inkilais varnėnams ar net... padėvėtais rūbais! Taip sakant, trūko tik gegutės pieno.
Išalkusieji kirto šašlykus, kimšo dešrainius, maukė karštą vyną ar brendį, jau spėjusieji apšilti gaivinosi alumi ar šampanu, triauškė bulvių traškučius ar įvairiausio storio ir formų, aguonomis ar cinamonu barstytus riestainius... Tačiau toli gražu ne visų prekybininkų veidai švytėjo - štai susėda prie staliukų nemaža kompanija ir... ima traukti iš namų atsivežtus termosus, sumuštinius, butelius alaus ar kai ko dar stipresnio! Gerai, kad ne kaži kiek tokių savanaudžių buvo, o tai kitąmet įsižeidę prekybininkai, žiūrėk, dar sugalvos šventę boikotuoti!
Susirinkusiesiems neleido liūdėti persirengėlių ir puikiai nusiteikusių muzikantų gausa. Bene smagiausiai ir nėmaž nepavargdama griežė Suvalkijos gyvenvietėje įsitaisiusi kaimo kapela iš Vilniaus - net pasyviausi stebėtojai neišturėdavo nepatrepsėję.
O jau loterijų, pramogų, burtų salonų, žaidimų žaidimėlių! Vieni galynėjosi su šiaudų maišu rankose, kiti jodinėjo žirgais, treti kimšo į burnas ką tik iškeptus blynus (kuris greičiau - tam prizas!), ketvirti suposi ant lentų, kol šios neišlaikiusios skilo perpus... Viena sunkiausių, kaip pasirodė "Kranklio" korespondentams, buvo kopimo į maždaug 5 metrų aukščio medinį stulpą rungtis. To stulpo viršūnėje kabojo pintinė, kurią palietus kopiko laukė solidus prizas - saldainis, kramtomosios gumos pakelis ar net žiebtuvėlis! Deja, lipikai vienas paskui kitą dribo žemėn, tad galiausiai išvis neatsirado norinčiųjų rungtyniauti. Tuomet pramogos organizatorius į "kašiką" įdėjo butelį šampano ir akimirksniu susidarė norinčiųjų kopti eilutė! Burtų keliu pirmas į stulpą ropštęsis Vitalijus iš Alytaus nosis nušluostė visiems likusiesiems - jam ir atiteko butelis tauraus gėrimo.
- Kiek tau metų? - atkreipę dėmesį į dar neželiančią šio jaunuolio pasmakrę, pasidomėjo "Kranklio" korespondentai.
- Septyniolika, - net nuraudo nugalėtojas.
- Tai ką darysi su prizu? - neatstojome.
- Tėvams parvešiu! -
Turbūt net neįtarėte, tėveliai, koks puikus jūsų nepilnametis sūnus!
Užtat pilnamečių raginti nereikėjo - maukė bokalais ir stiklinėmis, bandydami bent kiek sulėtinti rankų ir širdies drebėjimą - šalo išties kaip reikiant! O kai atėjo laikas dairytis namų pusėn, ne vienam tokiam "sužvarbėliui" prisiėjo ieškotis palydovų... Keli tokie vyrukai šiaip taip pasiekė Rumšiškių miestelio pakraštyje, netoli autostrados, pastatytą automobilį ir ėmė apie jį sukti ratus:
- Tikrai čia buvom pastatę - pavogė! Kur policija?
Galiausiai vienas "prasikrapštė akis" ir, plėšdami "Vėl, švieski man vėl", vyrai pajudėjo... Kažin ar pavyko šitiems jaunikaičiams sveikiems kailį išnešti - juk aplink sukiojosi galybė policininkų! Teko girdėti, jog vargšai pareigūnai net protokolų pritrūko - tiek daug pažeidėjų Rumšiškėse ir aplink jas per Užgavėnes sulaikė!
Šventei baigiantis į kovą stojo amžini priešai Kanapinis ir Lašininis, o galiausiai supleškėjo Morė. Po tokių linksmybių ir pavasaris ne už kalnų!
