Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje, yra nuostabus, žmogaus rankomis sukurtas grožio kampelis - Skinderiškio dendrologijos parkas.
Šio parko įkūrėjas ir puoselėtojas miškininkas Kęstutis Kaltenis. Iš pono Kęstučio reikėtų visiems pasimokyti altruizmo ir begalinės meilės Tėvynei. Praėjusį pavasarį savo septyniasdešimtmetį atšventęs vyriškis sako, jog jo darbai dar nebaigti. Mūsų valstybės tūkstantmečiui patyręs miškininkas parke ruošiasi pasodinti tūkstantį magnolijų. Kad šį gražų ir gana pretenzingą sumanymą darbštusis parko šeimininkas tikrai įvykdys - niekas neabejoja. Tačiau miškininko širdį graužia kitas rūpestis. Jau dabar jis ima galvoti, kokius darbus reikėtų nuveikti, kad ištisus dešimtmečius kurto gamtos kampelio niekas nenuniokotų arba nepaverstų savo asmeninėmis valdomis... Štai šis užmojis - žymiai sudėtingesnis...
Buvusiame Skinderiškio dvaro ir kaimo, dviejų geografinių landšaftų - Žemaičių aukštumos ir Vidurio Lietuvos lygumos - susidūrimo vietoje, Kėdainių rajono pakraštyje, prie vaizdingos Šušvės užtvankos, įkurtas parkas net ir žvarboką rudens dieną gali tapti romantiška įsimylėjėlių arba gamtos grožį tarsi atgaivą sielai priimančių žmonių vieta. Pagal dendrologinę vertę šis parkas prilygsta botanikos sodams. Todėl, norint sužinoti, iš kokio pasaulio krašto atgabentas ir čia pasodintas kiekvienas medis ar krūmas, geriausia paklausti svetingo parko šeimininko...
K. Kaltenis papasakojo, jog dabar 123 hektarų plotą užimantį parką jis pradėjo kurti 1971-aisiais metais. Sumanymas buvo pradėtas, pasitelkus šiokią tokią apgaulę: reikėjo valdininkams įrodyti, kad derlingomis laikytos kolūkio žemės tuo metu turėjo būti pripažintos netinkamomis žemės ūkio kultūrų auginimui, kad šioje vietoje trykštantys šaltiniai - tarsi specialiai susiformavusi būsimojo parko dalis. Taigi, įtikinus rajono valdžią, teko ieškoti kelių ir į sostinės valdininkų širdis. Miškininkas mano, jog daugelis jų šią idėją parėmė per daug į ją nesigilindami. Pasodinus pirmuosius medelyno sodinukus, parkas ėmė greitai plėstis ir gražėti.
Skinderiškio parke visi augalai suskirstyti geografiškai į atskiras grupes - Europos, Sibiro, Vidurinės Azijos, Kinijos-Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų... Tai reiškia, jog čia galima rasti sumedėjusių augalų iš visų paminėtųjų kraštų. Ir, pavyzdžiui, nusifotografavus po tankia aukštų lapingų bambukų siena bei parodžius nuotrauką draugams, galima drąsiai teigti, jog vasarą pabuvojote kokioje nors Japonijos-Kinijos zonos šalyje... Tokią istoriją galima lengvai sukurti, atsidūrus prie kiekvieno egzotiškesnio ir mūsų akiai neįprasto medžio ar krūmo... Į parko plotą įeina ir beveik 40 hektarų Šušvės užtvankos vandenų. O šio tvenkinio vandenys su sausuma - pusiasaliais, įlankomis - glaudžiai susiję ir sudaro visumą, kurią papildo natūralūs Šušvės upės želdiniai. Parke daug riedulių, atspindinčių ledynmečio pėdsakus mūsų krašte... Labai įdomūs šaltinių vandenimis maitinami nedideli įvairių formų tvenkinukai, visai panašūs į garsiuosius Kroatijos Plitvicos parko ežerus. Trūksta tik krioklių. Centrinė parko dalis skirta lankytojų susibūrimams. Čia įrengta estrada, pastatyti ilgi bei platūs mediniai suolai ir stalai, numatyta vieta laužui. Žemesnės terasos pievelėje, apsuptoje medžių juosta, pastatytos medinės skulptūrėlės nežinomam knygnešiui, žemdirbiams ir miškininkams. Nuo čia keliukas veda į Šušvės slėnį.
Skinderiškio parke auga daugiau kaip 700 įvairių rūšių medžių ir krūmų. Parke galima suskaičiuoti apie 100 spygliuočių medžių bei krūmų atmainų, net apie 60 klevų, dvi dešimtis ąžuolų, uosių, alyvų, šermukšnių, liepų atmainų, daug gudobelių, sausmedžių ir kitų medžių rūšių... Šis parkas - ne tik puiki mokomoji ir pažintinė priemonė, bet ir puiki poilsio vieta. Ne vienas žymus žmogus, norėdamas save įsiamžinti arba pažymėti kokią nors garbingą sukaktį, parke pasodino ąžuoliukų ar kitų medžių. Čia gražiai žaliuoja ir stiebiasi į viršų tiek Valdo Adamkaus 1995 metais pasodintas medžių karalius, tiek Atgimimo ąžuolynas...
Svetingasis šeimininkas K. Kaltenis galėtų papasakoti kiekvieno medžio istoriją, tačiau tam prireiktų nemažai laiko. Aišku tai, jog šiame parke gražu ir vasarą, ir žiemą. Bet didžiausi romantikos bei gamtos grožio mylėtojai į Skinderiškį turėtų atkakti balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Tai metas, kai žydi magnolijos. Tokio grožio šiems medžiams galėtų pavydėti ir žmogus...
