Sekmadienį Vilniaus padangę užtraukė debesys. Su nerimu žvalgiausi pro langą - mat vakare Didžiajame universiteto kieme turėjo vykti “Vilniaus festivalio” koncertas “Bossa Nova legendos”. Laimei, festivalio rengėjai koncertą perkėlė po stogu - į Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.
Net ir karščiausia Lotynų Amerikos muzika lyjant lietui vargu ar būtų pritraukusi tiek žmonių, kiek atėjo pasiklausyti egzotiškosios muzikos iš Brazilijos.
Anonsuodami sekmadienio koncertą “Vilniaus festivalio” rengėjai klausytojus viliojo “ansambliu iš Brazilijos” ir tuo, kad dainininkai Leny Andrade bei Pery Ribeiro Europoje lankosi pirmą kartą. Tai nevisiškai tiesa. Faktai, skelbiami interneto svetainėje www.bossanovalegends.com byloja ką kita: ansamblio lyderiai - gitaristas Paulas Morrello (tikrasis vardas Cornelius Schmidkunzas) yra vokietis, o saksofonininkas Kimas Barthas - danas. Šiedu muzikantai lankėsi ir muzikavo Brazilijoje ir tenykščiams muzikantams buvo sunku ištarti tikrąją gitaristo pavardę, todėl šis nusprendė pasivadinti antruoju vardu - Paulu, o pavardę kažkodėl pasirinko Morrello...
Abu dainininkai jau senokai gyvena JAV. Tikrieji brazilai yra pianistas Joao Carlosas Coutinhas, bosininkas Luicio Nascimento ir būgnininkas Adriano De Oliveira, sudarantys ansamblio ritmo grupę. Pasak tame pat tinklapyje skelbiamos informacijos, “Bossa Nova Legends” nuo sausio mėnesio jau spėjo išmaišyti pusę Europos...
Dainininkai Leny Andrade ir Pery Ribeiro, vieni iš “Bossa Nova” pionierių, į Vilnių atvyko tarsi norėdami prisiminti senus laikus. Abu jau garbaus amžiaus, tačiau dar kupini energijos. Talkinami instrumentininkų - Paulo Morrello ir Kimo Bartho kvinteto, L. Andrade ir P. Ribeiro atliko žinomas “Bossa Nova” temas, be kitų, garsiąsias Luiz Bonfa sukurtą “Manha de Carnaval” bei kadaise tarptautiniu hitu buvusią Antonio Carlos Jobimo “Garote de Ipanema” (“The Girl from Ipanema”). Beje, P. Ribero buvo pirmasis, atlikęs šią nuostabią dainą.
Kaip ir dera geram muzikiniam veiksmui, koncertą pradėjo instrumentinis kūrinys, vėliau dainavo P. Ribeiro, po dar dviejų instrumentinių kūrinių į sceną pakilo braziliškąja Sarah Vaughan vadinama L. Andrade, o koncertas baigėsi puikiu duetu, taip pat A. C. Jobimo sukurta daina “So Danco Samba” (“Jazz Samba”).
Rodos, viskas buvo gerai, tačiau pasigedau braziliško autentiškumo. Instrumentinė grupė grojo lyg ir gerai, tačiau kažkaip vangokai, kartkartėmis išlįsdavo ansamblio lyderių “akademiškumas”. Žinoma, turbūt sunku tikėtis, kad vokietis ar danas (nors ir įgiję puikų išsilavinimą bei groję Brazilijoje) muzikuos kaip tikri brazilai. Šaltas šiaurietiškas pragmatiškumas dažnai ėmė viršų.
Labiau patiko energingasis P. Ribeiro. Jis, beje, puikiai bendrauja su publika, matyt, JAV praleisti metai nenuėjo veltui. Patiko plataus diapazono L. Andrade balsas, nors jos pasirinktos dainos buvo gal pernelyg nostalgiškos.
“Bossa Nova Legends” atvėrė senų, gerų dainų skrynią. Jos atliekamos įvairių atlikėjų, tačiau mes girdėjome dainuojant šio stiliaus pradininkus. Nedrįsčiau tvirtinti, kad koncertas panašėjo į prisiminimų vakarą, tačiau ypatingų naujovių taip pat neišgirdau.
Rodos, “Vilniaus festivalio” rengėjai sumanė supažindinti Lietuvos muzikos mėgėjus su Lotynų Amerikos džiazu. Pernai grojo kubiečiai “Maraca and Otra Vision”, šiemet klausėmės “Bossa Nova” melodijų, ką gi išgirsime kitąmet?
