Vilniaus banko analitikai neskuba didinti Lietuvos ekonomikos plėtros šių metų prognozės - 5,5 proc., kadangi karas Irake pasaulio ekonomiką paveikė labai prieštaringai, o JAV ir Europos Sąjungos ūkio silpnumo požymių išliko ir po šio konflikto.
Tačiau, kaip antradienį (04.29) pristatydamas naujausią Vilniaus banko parengtą "Lietuvos makroekonomikos apžvalgą" sakė vienas iš jos autorių, Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, tokią korekciją gali tekti padaryti jau artimiausiu metu, nes Vilniaus banko skelbiamos ekonomikos aktyvumo indeksų prognozės smarkiai pranoksta numatytą šiais metais BVP padidėjimą.
Vilniaus banko analitikai padidino šių metų bankų paskolų portfelio augimo prognozę nuo 20 iki 25 proc. Atitinkamai padidintos ir ateinančių metų prognozės. Tai paskatino valdžios sprendimas leisti "Mažeikių naftai" skolintis iš Lietuvos bankų, papildomų galimybių bankams teikia ir artėjantis didelis įmonių privatizavimas bei restruktūrizavimas. G. Nausėda pažymi, kad verslininkams pradėjus naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, neišvengiamai išaugs ir poreikis skolintis.
Vilniaus banko apžvalgoje pažymima, kad per pastaruosius trejus metus Lietuvos realus produktas išaugo 18,2 proc., prekių ir paslaugų eksportas - 61,5 proc., o importas - 40,3 proc. Šie skaičiai atspindi jau ne Rusijos krizės padarinių likvidavimą, o didžiulį verslo kiekybinį šuolį. G. Nausėda teigia, kad bent jau šiuo metu nematyti priežasčių, dėl kurių ekonomikos plėtros tempai galėtų smarkiai sulėtėti artimiausiais metais. Pakilimas Lietuvoje gali tęstis Vakaruose iki 2005-2006 metų ir siekti po 5,5-6 proc. kasmet. Vakaruose ekonomikos kilimo ciklas viršūnę turėtų pasiekti 2004-2005 metais.
Pažymėję, kad karas Irake nepalengvino verslo sąlygų Lietuvoje, Vilniaus banko analitikai nenori sutikti su tais ekspertais, kurie analizuoja karo padarinius šaliai tik pro euro ir dolerio kurso arba naftos ir kitų strateginių žaliavų kainų prizmę. G. Nausėda pažymėjo, kad euro brangimas iki 1,15 JAV dolerio ar atpigimas iki 1,00 dolerio nebūtų naujiena mūsų šalies ūkiui, o naftos kainos būtų nukritusios net ir konfliktui Irake užtrukus mėnesius.
Vilniaus banko analitikų nuomone, kur kas labiau reikėtų nerimauti dėl tolesnio vartotojų ir investuotojų pasitikėjimo smukimo didžiausiose pasaulio valstybėse, nes vidaus rinkos padėtį tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva vidutiniu ir ilgu laikotarpiu visiškai lemia eksporto palaikymas.
Didžiausio privataus banko apžvalgoje nurodoma, jog nevertėtų puoselėti vilčių, kad išgąsdintas pasaulio verslas ieškos ramios užuovėjos ramiose valstybėse ir užtvindys Lietuvą didžiulėmis investicijomis, nes dabar vyksta atvirkščias - deglobalizacijos procesas, t.y. multinacionalinės kompanijos stabdo veiklą užsienyje ir užsisklendžia savo kilmės šalyse.
Vilniaus banko analitikų teigimu, ne taip, kaip JAV ir Vakarų Europos valstybėse, Lietuvos vartotojų pasitikėjimas menkai reagavo į Irako įvykius bei didėjančią tarptautinio terorizmo grėsmę. Vidutiniam statistiniam šalies namų ūkiui labiau rūpėjo vidaus ekonominiai ir socialiniai klausimai, o Irako krizė buvo traktuojama kaip kažkas tolimo ir todėl negalinčio paveikti konkretaus žmogaus ar šeimos nario materialinę padėtį.
Vilniaus banko apžvalgoje atsargiai vertinama pasaulio ūkio "banginių" - JAV ir Europos Sąjungos - perspektyva. Nors pokario laikotarpiu naftos kainos turėtų būti 25-30 proc. mažesnės nei iki Irako konflikto pradžios, šio veiksnio nepakanka pasaulinei ekonomikai išjudinti. Pasak G. Nausėdos, šiuo metu amerikiečius tenkintų žemesnis dolerio kursas, tačiau europiečiai taip pat pageidauja silpnesnio euro.
ELTA
