Remigijus RAINYS
- Na, pagaliau! - tikriausiai pamanė ne vienas liepos pirmosiomis dienomis prie Nemuno atsidūręs pilietis, išvydęs sparčiai upe prieš srovę plaukiantį neįprastą laivą užriestais galais, papuoštais skulptūromis.
Tačiau žmonės veltui tikėjosi, kad tai jau seniai mūsų verslininkų žadamos "Raketos", turėjusios nuo vasaros pradžios plukdyti poilsiautojus į Nidą, pakaitalas. Vasara jau persirito į antrąją pusę, o greitaeigio laivo ant povandeninių sparnų Nemune kaip nėr, taip nėr. Mūsų turizmo verslo atstovams nosį nušluostė ukrainiečiai, kurie pagal senovinius archeologų brėžinius ir prie Rygos rasto vikingų laivo likučius atkūrė VIII - XII amžiaus burlaivį, dar vadinamą drakaru, ir su tarptautine įgula keliauja senuoju "Gintaro keliu" nuo Gdansko Lenkijoje iki Kijevo. 12,5 metro ilgio laivą iš ąžuolo ir pušies dar 2003 metais pastatė Černigovo miesto meistrai, todėl jis senovės vikingų standartus primena tik iš vidaus ir šonus puošiančiais dekoratyviniais skydais - laivo išorė labiau panaši į senovės slavų laivus, kuriais prieš pusšešto šimto metų buvo plaukiojama Kijevo Rusioje.
Ugnies dievo garbei "Svarog" pavadintu laivu keliauja 18 vyrų įgula, kurią sudaro trylika ukrainiečių, trys baltarusiai, lenkas ir lietuvis - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos studijų doktorantas Klaidas Perminas. Ketindami pakartoti 1 170 kilometrų "Gintaro kelią", kuriuo senovėje būdavo gabenamas ne tik "Baltijos auksas", bet ir kailiai, druska ar vaškas, keliautojai ne tik bando modeliuoti vikingų laikų gyvenimą, bet ir ieško naujų turizmo galimybių. Laivo kapitonas, senoviniu laivu keliaujantis jau šeštą kartą, tikina, kad vieną mokslinę hipotezę jie jau įrodė. Tiesa, plaukdami ne šiuo, o gerokai anksčiau pastatytu senovės kazokų laivu "Žuvėdra". Juo keliautojai bandė pakartoti "Šilko kelią" plaukdami Dniepru, Juodąja, Azovo bei Kaspijos jūromis, tačiau tuomet laivo įguloje buvo moteris ir "Žuvėdra" nuskendo. Tad iki šiol išlikęs jūreivių prietaras, jog moteris laive neša tik nelaimes, laikomas visiškai įrodytu. Todėl "Svarog" plaukia tik vyriška kompanija, kuri kasdien denyje stovinčiai medinei ugnies dievo skulptūrai skiria auką.
3,5 tonos sveriančio laivo grimzlė - tik 50 centimetrų, tačiau jis puikiai įveikė ne tik Lenkijos bei Lietuvos upių seklumas, bet ir atlaikė šiemet Baltijos jūroje keliautojus užklupusią 3 balų audrą. 10 irklų laivas varomas ir 36 kvadratinių metrų burėmis. Atrodo, jog moterų stygių ekspedicijos nariai kompensuoja ne skaldydami malkas, kaip italų kino filmo "Užsispyrėlio sutramdymas" herojus aktorius Adrianas Čelentanas, o irkluodami. Irkluotojų komanda keičiasi kas valandą, tačiau plaukiant Nemunu prieš srovę "vikingai" naudojosi ir šiuolaikiniu varikliu. Prie drakaro šono prišvartuotoje guminėje valtelėje esantis variklis laivą į priekį stūmė gana lengvai. Vyrai skundžiasi tik kelias paras lijusiu lietumi, nors tuomet virš denio jie ištempia neperšlampamą tentą. Jei nepavyksta pagauti žuvies ir išsivirti žuvienės, įgula minta sausu daviniu.
Vikingų "Svarog" susilaukė gerokai daugiau dėmesio, nei pernai į Kauną atplaukęs Kuršių marių žvejų kurėnas, nors pastarasis laivas buvo rekonstruotas gerokai autentiškiau. Tai rodo, kad lietuviai vis dar linksta į tai, kas užsienietiška. Tad ko laukia turizmo verslo banginiai ir nenuleidžia į Nemuną ar kitas mūsų upes motorizuotų indėniškų pirogų ar eskimų kajakų? Vienišam pramoginiam laivui - restoranui "Aitra" - didžiausioje šalies upėje tikrai liūdna, o nuskendusios bankrutavusios "Medusos" iškelti vis nesiseka.
