Sigitas STASAITIS
Neseniai "Akistata" rašė, kaip paprasta tyliai prisijungti prie įprasto laidinio telefono linijos ir neteisėtai sužinoti, kas kalbama telefonu. Šįkart smalsiausieji sužinos, kaip žmonių pokalbiai pasiklausomi "blakėmis" (nelegaliai įrengtais miniatiūriniais siųstuvėliais) ir kaip nuo jų apsisaugoti. Sparčiai vystantis elektronikai apsisaugoti nuo svetimų ausų vis sunkiau ir sunkiau...
Diktorius neskaitė žinių
1996-aisiais vienas Šiaulių universiteto Fizikos fakulteto studentas radijo mėgėjas, gyvenęs netoli Šiaulių savivaldybės, sukiojo savo radijo imtuvo rankenėlę. Suradęs negirdėtą negarsią radijo stotį jaunuolis ėmė klausytis žinių, nes kalbėtojo balsas buvo girdėtas. Po kelių minučių klausytojas nustebo - diktorius visai neskaitė žinių, o padrikai kalbėjo apie kažkokius reikalus, vis kartodamas žodį "savivaldybė". Tuomet studentas pažino, jog kalba jo buvęs dėstytojas Alfredas Lankauskas, tais metais ėjęs Šiaulių mero pareigas, ir tai visai ne nauja radijo stotis, o netyčia sugautas pasiklausymo įrangos, vadinamosios "blakės", mero kabinete transliacijos dažnis! Studentas nedelsdamas nuskubėjo pas merą, o šis iškvietė policijos specialiąją tarnybą iš Vilniaus. Specialistai atlėkė su visa aparatūra ir... nė velnio nerado - siųstuvėlio savininkas, matyt, buvo greitesnis.
Užtai buvęs Panevėžio meras V. Jakštas savo kolekcijoje turi "pagautą" "blakę", kuri 2002-ųjų rudenį aptikta priklijuota jo kabinete po žurnaliniu staliuku. Panevėžyje "blakė" nebuvo išgirsta. Pastebėjus, kad iš savivaldybės nuteka slapta informacija, buvo apžiūrėtos patalpos. Po stalu buvo rastas siųstuvėlis. Štai jums du klasikiniai pavyzdžiai, kaip pigiausiu būdu - slapta pasiklausymo aparatūra - renkama informacija.
Populiariausios žinios - ekonominės
Operatyvinės veiklos vadovėliai skelbia, jog informacija šnipinėjama dėl politinių, ekonominių, kriminalinių bei asmeninių sumetimų. Vargu ar nereikšmingos provincijos šalies merų pokalbiai domino užsienio žvalgybas. Absoliuti dauguma "blakių" įrengiama dėl ekonominių paskatų. Verslininkai pasiruošę pakloti gražaus pinigėlio už informaciją, kurią valdydami galėtų aplenkti konkurentus ir dėl to gerai uždirbti. Pavyzdžiui, žinodamas, ką ir už kiek ruošiasi pirkti savivaldybė, kiek mažiausiai už tą paslaugą (prekę) miestui pasiūlė konkurentai, net be kyšių gali laimėti konkursus. Dėl tų pačių sumetimų klausomasi ir konkurentų - įmonių, įstaigų ar laikraščių vadovų. Sužinoję, kad kurioje nors pirtyje ar kavinėje pamėgo lankytis rimti banditai, ten pasiklausymo įrangą taikosi sumontuoti policijos operatyviniai darbuotojai. Yra buvę, kad ir banditai sumontuoja "blakę" - jie juk irgi nori žinoti, kas, su kuo ir, svarbiausia, apie ką bendrauja. Ir bene rečiausiai pasiklausymo įranga įrengiama norint demaskuoti paleistuvį sutuoktinį ar kitą asmeninę problemą.
"Blakes" "paleido" amerikiečiai
Už "blakes", slaptas vaizdo filmavimo kameras bei kitokią nelegalią šnipinėjimo aparatūrą turėtume būti dėkingi amerikiečiams tranzistoriaus išradėjams. 1947 metais išrastas puslaidininkis tranzistorius ne veltui laikomas vienu didžiausiu XX amžiaus išradimu, už kurį suteiktos net kelios Nobelio premijos. Mažytis tranzistorius - žirniukas ant trijų kojyčių - sudarė galimybę pakeisti didžiules elektros rajūnes radijo lempas. Praktiškieji amerikiečiai apsigavo puolę savo išradimą taikyti karinėje pramonėje ir džiaugėsi tranzistorių gamybos patentą itin brangiai pardavę japonams. Po kelerių metų amerikiečiai jau nebesidžiaugė, o dar po dešimtmečio kandžiojosi alkūnes skaičiuodami prarastus milijardus, nes kol amerikiečiai "miegojo", japonai visą pasaulį aprūpino dailiais tranzistoriniais radijo imtuvėliais. Vyresni žmonės iki šiol mažus radijo imtuvus vadina tranzistoriais. Naujo išradimo dėka anksčiau buvęs lagamino dydžio radijo imtuvas susitraukė iki kišeninio. Dar daugiau sumažėjo mažo galingumo siųstuvai - naudojant net pirmuosius tranzistorius miniatiūrinį siųstuvą tapo įmanoma sukišti į degtukų dėžutę.
Itin paprasta konstrukcija
Prieš dešimtmetį pajutę, jog "blakės" perkamos, jas buvo pradėję gaminti lenkų, čekų ir kitų Rytų Europos šalių inžinieriai. Kadangi buvo didelė paklausa, kontrabanda įvežti siųstuvėliai buvo pardavinėjami ir Lietuvoje. Vieną tokį šios publikacijos autorius buvo nusipirkęs radijo detalių parduotuvėje (!) už 20 litų. Pažįstamas inžinierius akimirksniu perprato jo konstrukciją. Tai buvo ultratrumpųjų bangų heterodinas (generatorius) iš vienos mikroschemos, kurio aukšto dažnio signalą moduliavo iš mikrofono atsklindantis žemas dažnis. Sagutės dydžio mikrofonas, mikroschema, keli laidukai, baterija - štai jums ir visa konstrukcija. "Blakė" buvo taip suderinta, kad jos signalą buvo galima klausytis paprastu UTB imtuvu. Dėl mažo galingumo siųstuvėlis girdimas tik keliasdešimties metrų atstumu, tačiau juk tiek ir tereikia. Sėdėdamas, pavyzdžiui, automobilyje po mero kabineto langais gali kuo puikiausiai sužinoti apie savivaldybės reikalus.
Nors dabar tokios paprasčiausios "blakės" nebeimportuojamos, inžinierius radioelektronikas tokį siųstuvėlį gali sulituoti per porą valandų.
"Blakes" reikia "maitinti"
Iki šiol Vakarų firmose gaminos "blakės" nuo aprašytosios skiriasi tik tuo, kad veikia gerokai aukštesniu (1-3 GHz) dažniu. Turėdamas tokį siųstuvą turi įsigyti ir specialų imtuvą. Internete dešimtys firmų siūlo "blakę" su imtuvėliu pirkti už 50-150 eurų. Mūsų policijos operatyvininkai, VSD pareigūnai naudoja būtent tokias brangesnes, kokybiškesnes ir patikimesnes "blakes". Už maždaug dvigubai didesnę sumą gamintojas parduos "blakę" įmontuotą į įtarimo nekeliančius biuro daiktus - kalkuliatorių, peleninę ar net šratinuką. Po "blakių" kita paklausi prekė - miniatiūrinės vaizdo filmavimo kameros. Jų objektyvai tokie maži, jog telpa rašiklyje ar sagoje.
Instaliuoti "blakę" nereikia operatyvinio darbo patirties ar specialių gabumų - nunešei, įjungei, slapta pakišai nematomoje vietoje - tai ir visas darbas. Geriausia, jei yra pažįstamų tarp dirbančiųjų norimoje paklausyti firmoje. Labai noriai pasiklausymo įrangą nuneša ir valytojos. Jos paprastai gauna minimalią algą, turi visų kabinetų raktus, tad už apvalią sumelę daugelis jų pasiruošusios atlikti slaptą paslaugą. Žinoma, siųstuvėlį galima pakišti ir pačiam. Tikėtina, jog Panevėžio merui siųstuvėlį po stalu priklijavo kas nors iš pašnekovų. Tačiau yra viena problema - kartkartėm reikia pakeisti siųstuvėlio baterijas. Štai kodėl geriausia užverbuoti ką nors iš darbuotojų, kad ne tik įneštų siųstuvą, bet ir laiku "blakę" "pamaitintų". Idealios tik elektros lizduose įrengiamos blakės - joms baterijų nereikia, jos gali transliuoti nors ir visą amžių.
Suėdė prezidento karjerą
Istorijoje buvęs kurioziškas atvejis. Sovietmečiu statydami JAV ambasadą Maskvoje KGB agentai sienose užbetonavo šimtus blakių su itin ilgaamžiais maitinimo elementais, mūre prifarširavo krūvą mikrofonų ir trynė rankomis galvodami, jog žinos kiekvieną ambasadoriaus žodį. Amerikiečiai nuo pasiklausymo aparatūros išsigelbėjo - pareikalavo... kito pastato, kurį statė patys, nė sekundei nepalikdami be apsaugos.
Per "blakes" yra nukentėję net prezidentai. JAV prezidentas R. Niksonas 1974 metais atsistatydino įsibėgėjus apkaltai. Jis buvo kaltinamas sąmokslu bei melu. R. Niksonas trukdė tirti skandalą, kuris kilo 1972-aisiais įkliuvus jo bendrapartiečiams, naktį įsilaužusiems į Demokratų partijos būstinę ir ten nesėkmingai mėginusiems įrengti pasiklausymo aparatūrą.
Įsilaužėliai iš R. Niksono perrinkimo komiteto tąkart įkliuvo nusikaltimo vietoje, tačiau taip pasiseka retai. "Blakės" aptinkamos taip pat lengvai, kaip ir įmontuojamos. Jos gi yra paprasčiausi radijo bangų siųstuvai, tad tereikia susirasti imtuvą - skenerį, apimantį didelį dažnį, ir juo pavaikščioti po patalpas. Beje, "blakes" pardavinėjančios firmos siūlo ir jų detektorius, kainuojančius nuo 50 iki 5 000 dolerių. Verslininkui, įtariančiam, kad nuteka jo informacija, imtuvų pirkti nebūtina. Gaudyti "blakes" mielai imasi tiek saugos firmos, tiek operatyviniai policijos darbuotojai. Pastarieji pigesni, nes paprastai paslaugą atlieka nelegaliai. Pačios brangiausios "blakės" kada nereikia išjungiamos ar išsijungia pačios - tuomet imtuvu jų ieškok neieškojęs. Baikštiesiems belieka vienintelis variantas - svarbių pokalbių metu šalia laikyti įjungtą imtuvą - skenerį.
Mikroschema - didžiausia paslaptis
Tačiau visos priemonės nublanksta prieš tobuliausią "blakę" - mobiliojo ryšio telefoną. Seniai praėjo laikai, kai pirkdamas radiolą, televizorių ar kitą bet kokį prietaisą gaudavai jo principinę schemą, kad sugedus daiktui meistras galėtų jį pataisyti. Buvo bepigu - iki pat 9-ojo praeito amžiaus dešimtmečio sudėtingiausiame buitiniame prietaise - televizoriuje - tebuvo apie tuziną radijo lempų, kurias pakeitė maždaug pusšimtis tranzistorių. Reikalai radikalai pasikeitė prieš paskutinius tris dešimtmečius išmokus gaminti mikroschemas.
Milžinišką progreso šuolį padariusi elektronika ne tik sumažėjo tūkstančius kartų, bet ir tapo mums neperprantama. Nė vienas (!) Lietuvos inžinierius nežino, kokios papildomos slaptos schemos bei programos įdėtos į mobiliųjų telefonų mikroschemas. O jų neišardysi ir nepažiūrėsi, kas viduje.
Paskutinėmis žiniomis, JAV (berods, dar poros didžiųjų šalių) žvalgyba gali iš automobilio ar net Žemės palydovo paleisti signalą, kurį gavęs tamstos mobiliojo ryšio telefonas be jokių garso ir šviesos ženklų ims transliuoti.
Didžiosios šalys gina savo interesus. Kalbama, jog Rusijos Lietuvai perduoti karo laivai, jų elektroninėms sistemoms pasiuntus tam tikrą signalą, nebegalėtų šaudyti į Rusijos karo laivus. Mobiliųjų telefonų mikroprocesoriai kuriami JAV Silikono slėnyje. Tad lygiai taip pat realu, jog, neduokdie, kilus karui iš palydovų galėtų būtų sugadinti visi visos šalies, pavyzdžiui Rusijos, mobilieji telefonai. O kol taika, visose šalyse itin slaptuose pasitarimuose posėdžiautojų prašoma ne tik išjungti savo telefonus, bet ir atjungti jų baterijas.
Redakcijos archyvo nuotr.
Itin paklausi prekė - kalkuliatorius su pasiklausymo siųstuvu viduje.
(Blakes-1.jpg)
Internete galima užsisakyti pačios įvairiausios šnipinėjimo aparatūros.
(Blakes2.jpg)
