Dauguma kasmet švenčiame Velykas, o ar žinome, kokia šios šventės reikšmė?
Krikščioniškose šalyse Velykos yra švenčiamos minint Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų. Tačiau Velykų šventėse yra daug papročių, kurių kilmė pagoniška.
Lietuviškas Velykų pavadinimas veikiausiai kilęs iš slavų kalbų žodžių, reiškiančių "didelis", "didingas", taip pabrėžiant, kad tai reikšmingiausia krikščionių šventė.
Vakaruose tos pačios šventės pavadinimas "Easter" specialistų kildinamas visai ne iš "East" (Rytai), o jau nuo aštuntojo amžiaus - iš skandinaviškojo "Ostra" arba senosios vokiečių "Ostern" ar "Eastre". Taip vadinosi pavasario ir vaisingumo deivės, kurių šventės buvo švenčiamos pavasario lygiadienio dieną. Beje, jų vardai giminingi seniausių laikų deivių Ištar, Astartės vardams.
Pagoniškos tradicijos, susijusios su šia švente, nesunkiai įžvelgiamos Velykų triušiukuose ir margučiuose. Triušiukai, tiesa, gerokai populiaresni vakarinėje Europos dalyje, ir visai nesunku suprasti, kodėl šis mielas gyvūnėlis simbolizuoja vaisingumą. Lygiai kaip ir kiaušiniai.
Europietiškose Velykų tradicijose susilieja ne tik pagoniškų ir krikščioniškų tradicijų elementai. Labai daug kas perimta iš žydiškos Peisacho šventės (prisiminkime dažną Velykų pavadinimą kai kuriose tautose - "Pascha"). Tai labai svarbi žydų šventė, ji švenčiama aštuonias dienas žydų pabėgimui iš Egipto vergovės paminėti. Daugelis ankstyvųjų krikščionių buvo žydų kilmės, jie buvo ugdomi hebrajiškų tradicijų dvasia, todėl vertino Prisikėlimo minėjimą kaip Peisacho papildymą.
Vakarų bažnyčiose Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po mėnulio pilnaties, būnančios po pavasario lygiadienio (kovo 21 d.). Taigi Velykos - keliamoji šventė, kuri gali būti švenčiama anksčiausiai kovo 22 d., kaip yra šiemet, o vėliausiai - balandžio 25 d.
Rytų krikščioniškos bažnyčios, kurios buvo arčiau krikščionybės gimimo vietos ir kuriose senosios tradicijos buvo stiprios, Velykas švenčia pagal Peisacho šventės datą.
Velykomis baigiasi gavėnia prasidėjusi Pelenų trečiadienį ir trukusi 46 dienas. Iš esmės gavėnia trunka 40 dienų, nes šeši sekmadieniai, kliūvantys šiam laikotarpiui, nelaikomi gavėnios dalimi.
Paskutinė gavėnios savaitė, vadinama Didžiąja savaite, prasideda nuo Verbų sekmadienio, kuris primena apie didingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kai minios klojo jam palmių šakeles po kojomis. Didysis ketvirtadienis primena paskutinę vakarienę, nukryžiavimo išvakares. Didijį penktadienį Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas ir mirė ant kryžiaus. Didįjį sekmadienį Kristus prisikėlė.
Kodėl kiaušiniai?
Krikščionims Velykos - pirmiausia liudijimas, kad Dievas įveikia mirtį. Pagonims svarbiau, kad gamta vis atgimsta. Nesunku suprasti, kodėl pastarosios minties ženklu nuo seniausių laikų tapo kiaušinis - vaisingumo ir naujos gyvybės gimimo simbolis.
Jau šimtmečius Velykų margučiai spalvinami ryškiomis spalvomis, ridenami, dovanojami. Įvairiose kultūrose margučiai dažomi skirtingomis spalvomis. Graikijoje jie purpuro raudonio, kad primintų Kristaus karaują, kai kuriose Vokietijos ir Austrijos dalyse jie dažomi žaliai. Kai kurios slavų tautos spalvina margučius sidabro ir aukso spalvomis. Beje, balta ir aukso spalva - pagrindinės Velykų spalvos Vakarų bažnyčiose. Balta simbolizuoja angelus, pranešusius, kad Kristus prisikėlė, auksinė - triumfą prieš mirtį.
Nuo pietų Vokietijos, Austrijos iki Ukrainos bei Armėnijos velykiniai kiaušiniai dažomi visais ir lietuviams žinomais būdais - pritvirtinama smulkių augalėlių, marginama vašku, skutinėjama. Lipdukai, kurių dabar taip gausu parduotuvėse, jau yra amerikietiškosios civilizacijos įnašas - spalvota ir greita.
Triušiukas, kaip Velykų simbolis, yra gerokai jaunesnis negu margutis, bet vis dėlto siekia ikikrikščioniškus laikus. Triušis buvo laikomas (ir ne be pagrindo) pačiu veisliausiu gyvūnu ir todėl simbolizavo pavasarį, atgimimą, gyvybę ir gyvybingumą. Tokį vaidmenį jis vaidino jau senovės Egipte. Triušis, kaip krikščioniškų Velykų simbolis, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Vokietijoje apie 1500 metus.
Taip pat Vokietijoje XIX a. pradžioje pradėti kepti triušiukų pavidalo meduoliai. Šokoladiniai triušiai - vėlesnis išradimas. Velykiniai triušiai - įdomūs gyvūnai. Vaikai abipus Atlanto dar ir dabar tiki, kad jie deda margintus kiaušinius, todėl būtina kur nors nuošalioje vietoje susukti jiems lizdelį.
Tradicijos kitose šalyse
Įvairių šalių katalikai Didžiąją Velykų savaitę mini skirtingai. Salvadore raudonomis mantijomis vilkintys vyrai, vaidinantys "apsėstuosius", rimbais plaka procesijos dalyvius ir patys yra plakami, kad būtų išvaduoti nuo per metus padarytų nuodėmių. Manoma, kad ši tradicija radosi XVI amžiuje ir Techistepekės kaime, esančiame 50 kilometrų į šiaurės vakarus nuo San Salvadoro, išliko iki šių dienų.
Italijoje, Tor Luparo mieste, gyventojai kasmet dalyvauja trijų paskutinių Kristaus gyvenimo dienų (nuo Paskutinės vakarienės iki Prisikėlimo) vaidinime. Velykų laikotarpiu šimtai panašių procesijų vyksta visoje šalyje.
Tačiau niekur Velykų savaitės renginiai nevirsta tokiomis žmonių žalojimosi apeigomis kaip Filipinuose. Čia religiniai fanatikai sukelia sau nepakeliamas kančias, pasiekdami savotišką ekstazę.
Mūsų bendradarbė Giedra Akavickienė kalbino studentes, kurios mokosi Ispanijoje ir Didžiąją savaitę lankėsi Sevilijoje.
Andalūzija ir Ispanijos pietūs vis dar garsėja kaip labiausiai savo tradicijas išlaikiusi ir religingiausia Ispanijos dalis. Tad nenuostabu, kad tą savaitę tarp Verbų sekmadienio ir Velykų užplūsta begalė turistų tiek iš Ispanijos, tiek iš kitų valstybių.
"Visi Sevilijos namai pastatyti musulmonų laikais ir turi daug arabiškos architektūros detalių. Gali pasimėgauti ramybe dviejuose sodeliuose, kur noksta apelsinai, bananai ir citrinos, stiebiasi palmės, - pasakojo Aurelija Laurušonytė. - Aplankėme katedrą, kuri seniau buvo viena iš didžiausių ir gražiausių mečečių Ispanijoje. Katedroje ilsisi Kristupo Kolumbo palaikai. Šalia katedros - apelsinų sodelis, patikėkite, išeiti iš jo prireikė labai daug valios pastangų. Galima užlipti į išlikusį minaretą, nuo kurio atsiskleidžia miesto vaizdas. Minaretas - apie 600 metrų aukščio bokštas, tačiau nėra laiptų. Pasirodo, taip sugalvota specialiai tam, kad musulmonų giedotojas, kuris 5 kartus per dieną turi nuo bokšto kviesti žmones melstis, galėtų užjoti arkliu".
Pasivaikščiojimų metu lietuvė, belgė ir prancūzė sutiko taip lauktas procesijas. Kaip papasakojo Aurelija, procesijos prasideda Verbų sekmadienį. Kiekviena parapija turi savo brolijas, kurios tam tikrą valandą tam tikru maršrutu juda katedros link. Tikrosios tradicinės procesijos trunka apie 14 valandų ir jose dalyvauja keli tūkstančiai vyrų. Kiekviena diena turi savo simbolinę reikšmę. Tad vyrai apsivelka kostiumus, slepiančius jų veidus. Tai simbolizuoja, kad visi esame lygūs prieš Dievą.
Tradiciškai turi eiti basas ir stebėti priešais nešamus kryžius, kurie siūbuoja ir veikia hipnotizuojančiai. Tačiau šalia vyrų ėjo moterys, kurios nuolat duodavo atsigerti vandens ar ko nors užkąsti. Dauguma jų ėjo su batais ar su baltomis kojinėmis, o kai kurie net rūkė ar kalbėjo mobiliaisiais telefonais.
"Jeigu subjuro oras ir pradeda lyti, procesijos atšaukiamos ir per vakaro žinias gali pamatyti ne vieną ispaną graudžiai verkiantį. Tiesa, dabar tam tikrose procesijose leidžiama dalyvauti ir moterims. Čia lygių galimybių kovos rezultatas. Mano nuomone, tai gadina šimtametes tradicijas ir daro šias procesijas parodijomis", - sakė Aurelija.
Kiekviena brolija turi savo spalvas. Draugės keliautojos džiaugėsi, kad joms pavyko sutikti net tris brolijas: juodą, baltą ir violetinę.
Procesijų kulminacija - Jėzaus ar Marijos pasirodymas. Kuris pasirodys, priklauso nuo savaitės dienos ir simbolinės reikšmės. Pasirodžius Mergelei Marijai, daugelis moterų ima garsiai verkti.
*** Lietuvaitė Aurelija (kairėje) su draugėmis belge Laure ir prancūze Gaelle studijuoja ir keliauja po Ispaniją.
Savaitę tarp Verbų sekmadienio ir Velykų į Ispaniją stebėti procesijų suplūsta turistai iš viso pasaulio.
Procesijos kulminacija - Jėzaus pasirodymas.
Karališkuosius rūmus puošia palmės, apelsinmedžiai, baseinėliai...
Pilioriaus namų vidinis kiemelis alsuoja arabiška dvasia.
Sodeliuose po palmėmis keliautojos mėgavosi ramybe bei apelsinų, citrinų skleidžiamais kvapais.
Naktį apšviestas minaretas traukia turistus.
Taip atrodo Sevilija žiūrint iš minareto.
