Lietuva gavo neoficialių signalų, kad Vakarų demokratinės valstybės laukia prezidento Rolando Pakso atstatydinimo, kaip demokratinių procesų Lietuvoje išraiškos. Tai pirmadienį (01.26) žurnalistams po susitikimo su Seimo pirmininku Artūru Paulausku sakė savaitgalį iš oficialaus vizito JAV grįžęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Colinu Powellu (Kolinu Pauelu), Kongreso nariais, įtakingais politikos formuotojais.
"Jie supranta, remiuosi neoficialiais pokalbiais, apkaltos sėkmingą pabaigą kaip prezidento R. Pakso atstatydinimą", - žurnalistams sakė A. Valionis.
"Mūsų partneriams vakaruose Konstitucinio Teismo sprendimas, kad prezidentas R. Paksas, suteikdamas pilietybę (savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui), pažeidė priesaiką ir Konstituciją, yra labai rimtas argumentas", - pažymėjo ministras.
Pasak jo, "ypač iš Vašingtone susitikimų su žydų organizacijomis taip pat dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad prezidento R. Pakso aplinkoje daugėja antisemitinių apraiškų, į kurias, jų nuomone, nereaguojama atitinkamai".
Prezidento susitikimuose su visuomene vis dažniau dalyvauja radikalių neformalių ir politinių organizacijų atstovai, tarp jų - ir fašistuojantys ar praeityje antisemitiniais pareiškimais pagarsėję veikėjai.
"Mūsų užsienio partneriai duoda aiškiai suprasti, jog jie pasitiki Lietuva, mato jos demokratijos labai aiškias apraiškas ir stebi, kad mums pavyks išspręsti problemas demokratiniais instrumentais, nes priešingu atveju, jei liks suskaldyta tauta, pakeltos fašistuojančios jėgos, tai gali turėti mums ir neigiamų padarinių integruojantis į NATO ir Europos Sąjungą", - pažymėjo A. Valionis.
Anot jo, "jei apkalta įvyks, tai Lietuva gali išeiti sustiprėjusi, jei ne - mes galime turėti didelių nuostolių. Mes prarasime Vakarų valstybių, mūsų partnerių NATO ir ES pasitikėjimą ir tuomet sunku prognozuoti mūsų valstybės sėkmingą ateitį".
Ministro teigimu, jis "negali įžiūrėti jokių grėsmių", jog Prezidentūros skandalas galėtų pakenkti šį pavasarį numatytam Lietuvos įstojimui į NATO ir ES, tačiau, A. Valionio manymu, gali kilti klausimų "dėl narystės kokybės".
"Integruojantis į ES ir NATO, šie procesai jau taip pažengę į priekį, jog visą tai įvyks. Tačiau, jeigu kalbėtume apie narystės kokybę, tai, jei kiltų įtarimai dėl mūsų patikimumo, tokiu atveju gali būti apribotas slaptos informacijos atėjimas į Lietuvą, tai reiškia, kad nebūsime visaverčiais organizacijų nariais", - sakė A. Valionis.
Pasak jo, Prancūzija paskutinė iš NATO valstybių narių vasario mėnesį ketina ratifikuoti Vašingtono sutartį. Balandžio pirmosiomis dienomis Lietuvos vėliava bus pakelta prie NATO ir šalis taps tikrąją Aljanso nare.
Seimo vadovas A. Paulauskas, vertindamas užsienio ministro pateiktą informaciją, sakė jog "Lietuvai leidžiama suprasti, kad demokratiniai instrumentai, kurių imamasi Lietuvoje, turi pasiekti rezultatą, kurį tikimės pasiekti. Palikti susiskaldžiusią visuomenę su fašistuojančiais elementais būtų pavojinga".
Jis pažymėjo, kad Lietuvos, kaip tarptautinio subjekto, izoliacijos nėra, tačiau prezidento institucija "tą izoliaciją jaučia".
"Prezidentas pastaruoju metu nei pats vyksta, nei pas jį atvyksta įvairūs valstybių vadovai. Vizitai yra nutraukti", - pažymėjo Seimo vadovas.
Prezidento apkaltos komisija iki vasario 13 dienos turi Seimui pateikti išvadą, ar kaltinimai prezidentui pažeidus Konstituciją ir priesaiką yra pagrįsti ir rimti. Savo išvadą dėl kaltinimų šiurkščiai pažeidus Konstituciją turėtų pateikti ir Konstitucinis Teismas.
Prognozuojama, kad balsavimas dėl prezidento nušalinimo gali būti surengtas balandžio mėnesį. Prezidentui nušalinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų. Šiuo metu Seime yra 137 nariai.
BNS
