Sigitas Stasaitis
Ar sutiktumėte 2-3 dienas plėšytis varžybose, kad tapęs Lietuvos čempionu gautumėte... pažaisti kamuoliuku? O štai šiaulietis Natas už paglostymą ir kamuoliuką jau antrą kartą iš eilės tapo Lietuvos čempionu. Negana to, pernai tose pačiose varžybose 7 metų Nato senelė, vardu Nati, užėmė garbingą trečiąją vietą!
Dabar dera kuo greičiau paaiškinti, jog Natas - belgų aviganių veislės tarnybinis Šiaulių policijos šuo. Nors jam dar nėra 3 metų, jis antrą kartą iš eilės tapo pareigūnų, dirbančių su tarnybiniais šunimis, Lietuvos pirmenybių daugiakovės čempionu. Taurė, diplomai ir prizai atiteko Nato šeimininkui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Pirmosios kuopos vadui viršilai Arūnui Petrošiui. O jo dresuojamam Natui iš tikro kliuvo tik keli skanėstai bei jo dievinamas kamuoliukas. Tačiau netrukus įsitikinsime, jog būtent žaidimai, kamuoliukas ir paglostymai, o ne muštras ir botagas lėmė, kad aviganis pripažintas geriausiu šalies tarnybiniu šunimi.
Svarbiausia - gera uoslė
Sutartu laiku žurnalistą pasitikęs Šiaulių policijos šunidėje, A. Petrošius Natą išvedė iš aptvaro ir paleido palaigyti po aikštę. Kiek nejauku, kai geriausias tarnybinis šuo šuoliais atlekia prie manęs, žmogaus, kurį mato pirmą kartą. Bet, po akimirkos išaiškėjo, jog tai visai nepiktas, linksmas šunelis. Geriausias žmogaus draugas. Tik ne visiems. Kažin ar kam norėtųsi būti Nato gaudomo nusikaltėlio vietoje.
Kai Natas pašokinėjo per kliūtį, ėmė žaisti kamuoliuku su virvele. A. Petrošius paaiškino, jog kamuoliuku, kurį šuo laiko savo grobiu, įtvirtinta nemaža dalis gebėjimų, kuriuos Natas geriausiai parodė per varžybas, aplenkęs net porą dešimčių keturkojų varžovų.
Kuopos vadas papasakojo, jog Lietuvos kriminalistinių tyrimų centre varžybos truko kelias dienas ir buvo tikrai nelengvos.
Viena rungčių buvo žmogaus paieška. Tarnybinis šuo taip dresuojamas, kad gavęs komandą ir paleistas į kokią nors, vietoje privalo ją aplakstyti ir, užuodęs kur nors pasislėpusį žmogų, apie tai pranešti lojimu. Toks šuns sugebėjimas praverčia, kai kur nors pasislepia nusikaltėlis arba paklysta neveiksnus ligonis. Šunų sugebėjimas užuosti naudojamas plačiai. Šunys išmokomi ieškoti narkotikų, net po žeme augančių grybų triufelių. Pasieniečių šunys punktuose, per kuriuos braunasi nelegalūs migrantai, vedžiojami aplink sieną kertančius sunkvežimius, jų priekabas, konteinerius. Jei tik kuriame nors jų slepiasi nelegalus keliautojas - jį pajutęs šuo ima loti.
Ieškomasis slėpėsi bagažinėje
Šiemet žmogaus paieškos rungtis buvo surengta automobilių laužyne. Vienas vyras vaidino ligonį, kuris neva prarado sąmonę automobilyje. Kad užduotis būtų sunkesnė, prieš paleidžiant eilinį konkurso dalyvį, ieškomasis užsidarydavo bagažinėje - dabar surask didžiulėje aikštėje tarp mašinų, jei gudrus.
Keturkojui sudėtinga žmogų ne užuosti, o suvokti užduotį, nepasiduoti suklaidinamam įvairių pašalinių kvapų bei dirgiklių, kurių visada - daugiau nei reikia. Gyvūnas jaučia, kad čia neseniai prabėgo konkurentas - kitas šuo, ten tupėjo niekšas katinas, ana va toje pakrūmėje kapstėsi kurmis ar žiurkė. Pagaliau čia dar vakar pietaudamas sargas numetė skanų kauliuką - šuneliui juk norisi viską apuostyti, ištyrinėti, o ne ieškoti kažkokio žmogaus.
Kita rungtis - daikto paieška. Tarnybinis šuo privalo teritorijoje surasti ir aploti visus žmonių daiktus, tai yra daiktus", - turinčius žmogaus kvapą. Kaip tai panaudojama praktiškai, galima suprasti iš įdomaus nutikimo. Neseniai A. Petrošiui paskambino kolega, kurį ištiko bėda. Žaisdamas su savo šunimi parko žolėje, bičiulis pametė automobilio raktelius su nuotolinio valdymo pulteliu. Šio policininko šeimos šuo nemoka ieškoti daiktų, tad teko atsivežti Natą.
Surado raktelius bei peilį
Tačiau net ir čempionui užduotis iš pradžių buvo ne "pagal dantis". Šuo vis lojo ir lojo stabčiodamas tai prie cigarečių pakelio, tai prie tuščios piniginės. Po to surado nuorūką, saldainio popieriuką. "Neapsikentęs pasišaukiau Natą, o pats surinkau visas žmonių parke išmėtytas šiukšles, kad jos nebeklaidintų šuns, - pasakojo A. Petrošius. - Tada vėl paleidau Natą. Ir ką jūs manot - jis raktelius surado!"
Pernai ginkluotas nusikaltėlis tame pačiame Šiaulių parke sutemus švaistėsi peiliu. Pamatęs, kad jį sulaikyti atbėga policininkai, banditas iš visų jėgų sviedė peilį į dilgėlyną. Kad ir kaip kruopščiai patruliai ieškojo - neranda peilio, nors tu ką. Teko kviesti šunį. Tik tąkart A. Petrošius atsivežė ne Natą, o kitą auklėtinį - kalę Finką. "Vargšelė išsidilgino visą papilvę, letenas ir nosį, čiaudėjo, prunkštė, tačiau po kokio ketvirčio valandos džiaugsmingai sulojo peilį suradusi", - ne be pasididžiavimo pasakojo A. Petrošius.
Kvapus "gamina" net padai
Kitos dvi rungtys - pėdsekystė bei apsauga. Daugelis žmonių tiek ir težino, jog tarnybiniai šunys seka pėdsakais. Tačiau ar kada pagalvojote, kaip mūsų šnekos nesuprantančiam gyvūnui paaiškinti, kieno pėdsakais sekti, ko ieškoti? Gerai, jei yra ieškomojo batas ar koks drabužis - jį pauostęs šuo gali lengviau suvokti, jog reikia ieškoti to kvapo savininko. Deja, dažniausiai nėra sprukusio nusikaltėlio ar paklydėlio jokių daiktų. Kaip tada?
"Šuo taip mokomas, kad gavęs komandą veda šviežiausiais toje vietovėje užuodžiamais pėdsakais, - nedidelę paslaptį atskleidė čempiono Nato auklėtojas. - Žengdama žmogaus koja traiško gruntą, žolės stiebelius - jų kvapus gyvūnas ir uodžia. Nesunku suvokti, kad sekti pėdsakais šuniui ypač sunku ant asfalto, mieste. Bet jei nusikaltėlis ką tik nubėgo ir toje vietoje niekas daugiau nepripėdavo, šuo užuodžia net mieste!"
Dar vienoje - apsaugos - rungtyje tarnybiniams šunims varžytis irgi labai nelengva, nes užduotys gali būti pačios keisčiausios. Neretai prireikia sulaikyti įkaušusią kompaniją, kad nepabėgtų iš kambario iki atvyks pastiprinimas. Saugodamas šuo neturi kandžiotis, nebent nusikaltėlis bandytų bėgti laukan ar pultų kinologą.
Pakeliui į tikslą - vandens kliūtis
Šių varžybų metu buvo sudarytos ekstremalios sąlygos. Rungtis vyko naktį pamiškėje. Varžybų dalyviai ir šunys matė, kaip iš stabtelėjusio automobilio iššokęs žmogus dingsta miško glūdumoje. Užduotis keturkojui - kuo greičiau surasti bėglį, sustabdyti ir saugoti, apie savo vietą pareigūnams pranešant lojimu. Jei pagautasis stovi ramiai - šuo privalo jam nekąsti.
Tam, kad varžybų dalyviams būtų kuo sunkiau, bėgdami į tikslą, šunys buvo netikėtai šone stovinčio žmogaus perliejami vandeniu. Kai kurie gyvūnai dėl to sutrikdavo ir baidėsi, trumpam net užmiršdami užduotį. "Mūsų Natas vandens neišsigando - jis nieko nebijo. Tikslo siekiančio gero šuns nesustabdysi net šūviais!" - tikino kinologas.
Negana šių sunkių rungčių, pareigūnams dar teko pademonstruoti, kaip augintiniai klauso komandų.
Kaip viso to išmokyti šunį, kad ne tik vykdytų komandas, bet ir tokias sudėtingas užduotis? To paklaustam A. Petrošiui nereikėjo susimąstyti.
Dresūra - žaidžiant ir kartojant
Šunį valdo įgimti instinktai (savisaugos, medžioklės) bei įgyti sąlyginiai refleksai. Pavyzdžiui, uostinėti grobį, jį vaikytis, medžioti - įgimtas kiekvieno šuns instinktas, tai jie moka nemokyti. O, pavyzdžiui, šeimininko pašauktam atbėgti - tai įgytas refleksas. Kaip jis ugdomas? Pasak specialisto, šunelį paklusnumo reikia mokytis nuo mažens ir nuolat. Kai pašauktas augintinis atbėga - būtinai reikia jį paskatinti: pagirti, paglostyti, duoti skanėstą, kurį ilgainiui geriau pakeisti mėgstamu žaislu, kad neišleptų. Taip mokant ir žaidžiant ilgainiui šuo išmoksta noriai vykdyti komandas.
A. Petrošius sakė pastebėjęs, jog šunų augintojai neretai elgiasi nenuosekliai. Pavyzdžiui, daug kas mėgsta mažą šunelį murkdyti, erzinti su ranka - naiviai mano, kad taip išmokoma būti piktam, kandžiotis. O paskui žmogus stebisi ir piktinasi, kad užaugęs augintinis paglostyti tiesiamą ranką iš įpročio kapteli dantimis. Arba kartais žmonės tingi skirti laiko bute laikomam šuniui, laukan jį išveda tik minutėlei ir tik tada, kai gyvūnas jau cypia prie durų nebesulaikydamas šlapimo. Natūralu, kad toks namie užsisėdėjęs šuo nenorės kieme šaukiamas atbėgti pas šeimininką. Jis gi suvokia, kad įvykdžius komandą laukia ne džiaugsmas, o nauja kančia kambaryje.
"Šuo - ne žaisliukas, o gyvas, dėmesio reikalaujantis šeimos narys. Iš anksto nuspręskite, ar turėsite laiko ir jėgų kasdien kelis kartus vedžioti šunį ir su juo žaisti. Jei ne - geriau visai neauginkite ir nekankinkite. O tinkamai auginamas šuo bus ir klusnus draugas, ir sargas, ir džiaugsmas", - tikino geriausio tarnybinio šuns dresuotojas A. Petrošius.
S. Stasaičio nuotr.
(Natas-1) Šiauliečio kinologo A. Petrošiaus paruoštas belgų aviganis Natas - šiuo metu geriausias tarnybinis šuo šalyje.
(Natas-2) Šuoliai per kliūtis - tik apšilimui. Vėliau laukia sunkesni mokslai.
(Natas-3) Kamuoliukas - Nato žaislas ir grobis.
(Natas-4) Mėgstamiausias visų šunų žaidimas - galynėtis su šeimininku.
(Natas-5) Jauni stiprūs šunys dantyse išlaiko svorį, didesnį nei patys sveria.
(Natas-6) Čempiono dieta - ne stebuklinga. Du kartus per dieną 600 gramų mėsos ir 400 gramų sauso ėdalo.
(Natas-7) Belgų aviganiai smulkesni ir grakštesni už Lietuvoje įprastus vokiečių aviganius.
