Daiva DUMČIUVIENĖ
Kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų žinoti, kokias jis turi teises pirkdamas daiktus savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams. Tuomet galima efektyviau apginti savo, kaip vartotojo, teises. Naujajame Civiliniame kodekse vartotojas laikomas silpnesniąja sutarties šalimi, jam suteikiamos papildomos teisės, o pardavėjams nustatomos papildomos pareigos.
Kas yra vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis?
Kai pirkėjas išsirenka perkamą kilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams (ne komerciniams ar darbo) ar kitaip išreiškia savo valią pirkti, laikoma, kad nuo susitarimo momento yra sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis.
Pardavėjo pareigos parduodant daiktus vartotojui
Sudarant vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjui draudžiama nustatyti, kad sutartis bus sudaryta tik tuo atveju, kai tam tikromis sąlygomis vartotojas nupirks atitinkamą daiktų kiekį; duoti pirkėjui dovanų ar priedą prie daikto, išskyrus reklaminius priedus ir nusipirkto daikto priklausinius; įkyriai siūlyti pirkėjui daiktus ar paslaugas, nurodant vitrinose ar kitur tariamą kainų sumažinimą.
Kai pardavėjas pažeidžia šiuos reikalavimus, pirkėjas dėl jo teisių pažeidimo gali kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas ar teismą.
Kartu reiktų žinoti, kad pardavėjas privalo informuoti pirkėją apie parduodamų daiktų kokybę, jų kainą (įskaitant visus mokesčius), vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą; pardavėjas turi užtikrinti, kad pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina būtų gerai matoma, lengvai įskaitoma ir suprantama. Pardavėjas taip pat privalo suteikti galimybę pirkėjui prieš perkant daiktus apžiūrėti, pardavėjas turi parodyti pirkėjui, kaip daiktas veikia, arba pademonstruoti, kaip jį naudoti.
Jeigu pirkėjas sugadino daiktą, nes negavo informacijos, kaip juo naudotis, pardavėjas privalo atsakyti už daiktų trūkumus, atsiradusius daiktą perdavus pirkėjui.
Vartotojo teisės, kai jis įsigijo netinkamos kokybės daiktą
Civilinis kodeksas nustato, kad gali būti parduodami tik tinkamos kokybės daiktai. Jeigu pirkėjas įsigijo netinkamos kokybės daiktą, jis turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti: pirma, pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu, antra, sumažinti prekės kainą, per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus. Jeigu pardavėjas per protingą terminą trūkumų nepašalino, pirkėjas gali pats juos pašalinti ir pareikalauti iš pardavėjo atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Vartotojas taip pat gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai pastaruoju būdu atsisakoma netinkamos kokybės daikto, pardavėjas turi savo sąskaita atsiimti grąžinamą daiktą, grąžinti pirkėjui už daiktą sumokėtą sumą ir negali reikalauti iš pirkėjo tos sumos, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo.
Jeigu nenustatytas kokybės garantijos terminas ar tinkamumo naudoti terminas, vartotojas gali pareikšti savo reikalavimus dėl daiktų trūkumų ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.
Jeigu garantijos terminas ar tinkamumo naudoti terminas nustatytas, tačiau daikto trūkumus, kurie jau buvo iki daikto perdavimo Jums, pastebėjote tik pasibaigus šiam terminui, taip pat turite teisę pareikšti reikalavimus pardavėjui nepraėjus daugiau kaip dvejiem metams nuo daikto perdavimo dienos, nors garantijos terminas jau pasibaigęs.
Visus minėtus vartotojo reikalavimus, įsigijus netinkamos kokybės prekių, pardavėjas privalo vykdyti. Jeigu pardavėjas šių reikalavimų nevykdo, pirkėjas gali pateikti savo reikalavimus pardavėjui raštu, o šis, gavęs raštišką pirkėjo kreipimąsi, privalo per 3 dienas kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (dėl ne maisto prekių) arba į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (dėl maisto prekių) dėl prekės kokybės įvertinimo ir, gavęs išvadas, taip pat informuoti pirkėją. Pirkėjas taip pat gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Civilinis kodeksas gina vartotoją net ir tuo atveju, kai jis nusiperka tinkamos kokybės daiktą, bet vėliau pastebi, kad jam netinka daikto spalva, forma ar kt. (pavyzdžiui, nusipirkus netinkamos spalvos kilimą). Tokiu atveju pirkėjas gali per 14 dienų nuo daiktų perdavimo jam pareikalauti pakeisti nusipirktus daiktus analogiškais kitos spalvos, formos, matmenų, modelio ar komplektiškumo daiktais, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojimo savybės, daiktas nepraradęs prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, kad daiktą pirko iš to pardavėjo.
Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodyta, kokių daiktų, kai jie yra tinkamos kokybės, pirkėjas negali reikalauti pakeisti: kosmetikos preparatų, laikrodžių, spausdintų knygų, audinių, kojinių, apatinių drabužių, tauriųjų metalų dirbinių, išskyrus dirbtinę bižuteriją, šviestuvų, žaislų ir kt.
Kokias teises turi vartotojas, kai pardavėjas jam siūlo prekes ne prekybai skirtose patalpose?
Vartotojai dažnai nežino, kokias jie turi teises, kai jų namuose, gatvėje, darbe ar kitose patalpose, kurios nėra skirtos prekybai, prekybos agentai siūlo pirkti įvairias prekes, todėl įsigiję nekokybišką prekę neišvengiamai patiria nuostolių.
Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad pardavėjas, parduodamas daiktą ne prekybai skirtose patalpose, privalo įteikti pirkėjui dokumentą, kuriame turi būti nurodyta dokumento įteikimo vartotojui data, daikto pavadinimas, daikto kaina, įskaitant visus mokesčius, pardavėjo pavadinimas ir adresas, asmens vardas ir pavardė, kuriam vartotojas gali adresuoti sutarties atsisakymą ir kt. Vartotojai turėtų reikalauti iš pardavėjų tokio dokumento, nes šis dokumentas suteikia visą reikalingą informaciją apie pardavėją ir galimybę efektyviai ginti savo pažeistas teises (pavyzdžiui, kai nusipirksite nekokybišką daiktą).
Jeigu ne prekybai skirtose patalpose įsigijote netinkamos kokybės daiktą, turite teisę atsisakyti sutarties (ją sudarėte nupirkdami daiktą ar kitaip išreikšdami valią pirkti) per 7 dienas nuo minėto dokumento gavimo dienos pranešdami apie tai pardavėjui. Daiktą grąžinti pardavėjui galite, jeigu jo nesugadinote ir daikto išvaizda iš esmės nepasikeitė. Daikto ar jo pakuotės išvaizdos pakeitimai norint apžiūrėti daiktą nelaikomi esminiais daikto išvaizdos pakeitimais.
Pardavėjas, gavęs pranešimą apie sutarties atsisakymą, privalo per 15 dienų atsiimti iš pirkėjo grąžinamą daiktą ir grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Pardavėjas neturi teisės išskaičiuoti sumos, kuria sumažėjo daikto vertė dėl daikto ar jo pakuotės išvaizdos pakeitimų.
Jeigu nutiko taip, kad pardavėjas, parduodamas daiktą ne prekybai skirtose patalpose, nedavė Jums jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta informacija apie daiktą ir apie pardavėją, vis tiek galite grąžinti įsigytą prastos kokybės daiktą: atsisakyti sutarties galite per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai įsigijote daiktą (sudarėte sutartį), ir informuoti apie tai pardavėją.
Jeigu pardavėjas nevykdo Jūsų reikalavimų, turite teisę kreiptis į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos dėl pirkėjų (vartotojų) pažeistų teisių gynimo ir į teismą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.
Kuo ypatingos energijos pirkimo-pardavimo sutartys?
Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis gali būti įsigyjami įvairūs daiktai, tarp jų ir energija. Reiktų atkreipti dėmesį, kad energijos (elektros energijos, šilumos, karšto ar šalto vandens, dujų) pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytos ne nuo susitarimo tiekti energiją momento, bet nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
Pagal Civilinį kodeksą draudžiama tiekti vartotojui daiktus be jo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama sumokėti. Jeigu daiktai buvo patiekti be vartotojo sutikimo, vartotojas gali jais naudotis neatlygintinai. Tačiau nusipirkęs ar kitaip įgijęs butą su prijungtais energijos tiekimo įrenginiais ir pats nesiėmęs jokių veiksmų, kurie rodytų, kad asmuo nesutinka, jog jam būtų tiekiama energija, vartotojas turėtų mokėti už tiekiamą energiją (elektrą, šilumą, vandenį).
Kita vertus, reikėtų žinoti, kad daugiabučiame name pirkdami ar parduodami butą su jau prijungtais energijos tiekimo tinklais galite turėti sunkumų vienašališkai nutraukti sutartį su energijos tiekimo įmone. Civiliniame kodekse nustatyta, kad daugiabučiame name gyvenantis vartotojas gali nutraukti sutartį tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.
Be to, jeigu asmuo be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia ar dėl neatsargumo įgijo daiktą (taip pat ir energiją), privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, arba atlyginti pinigais jo tikrąją vertę. Taigi jeigu naudojate elektros, šilumos ar kitą energiją, kai įgijote butą su energijos tinklais, prijungtais prie energijos tiekimo tinklų, turėtumėte sumokėti už faktiškai suvartotą energijos kiekį.
Jeigu jau sudarėte energijos pirkimo-pardavimo sutartį, turite teisę reikalauti, kad energijos tiekimo įmonė užtikrintų energijos vartojimo apskaitos prietaisų (pavyzdžiui, skaitiklių) techninę būklę ir saugų naudojimą. Be to, energiją tiekianti įmonė neturi teisės nutraukti, sustabdyti ar apriboti energijos tiekimo be vartotojo sutikimo, išskyrus kai siekiama išvengti avarijos ar pavojaus žmonių gyvybei ir saugumui.
