Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Agnė Ivanauskienė
Ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos
Ligos ir motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos yra skiriamos ir skaičiuojamos remiantis nuo 2001-ųjų sausio 1-osios galiojančiu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Pagal šį įstatymą teisę gauti ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas turi apdrausti asmenys, kurie iki nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaiko priežiūrai iki vienerių metų pradžios turi tam tikrą socialinio draudimo stažą. Jį sudaro laikotarpiai, kai už dirbantįjį buvo mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis gavo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas.
Ligos, taip pat motinystės pašalpai už nėštumo ir gimdymo atostogas gauti reikalaujama ne trumpesnio kaip 3 mėnesių draudimo stažo per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius iki nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo dienos. Motinystės (tėvystės) pašalpai gauti - ne trumpesnio kaip 7 mėnesių draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius iki atostogų vaiko priežiūrai suteikimo dienos.
Ligos pašalpą už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas apmoka darbdavys. Ji negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, jos dydis yra 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogas yra 100 procentų, o motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogas - 60 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš ligą, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogas turėtas draudžiamąsias pajamas. Tai yra pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas dvi ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, bedarbio pašalpos.
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos - apdraustųjų asmenų draudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintas Vyriausybės. Šiuo metu galiojančių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydis yra 886 litai.
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos (šiuo metu 3 101 Lt).
Yra nustatyti ir minimalūs pašalpų dydžiai. Minimali ligos ar motinystės mėnesio pašalpa negali būti mažesnė už vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį (šiuo metu - 221,5 Lt), o motinystės (tėvystės) pašalpa - mažesnė nei trečdalis vidutinių draudžiamųjų pajamų (295,3 Lt).
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka "Sodros" teritoriniai skyriai arba, jų pavedimu, draudėjai.
