Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Prieš kurį laiką į redakciją paskambinusi moteris negailėdama "vaizdingų" lietuviškų keiksmažodžių išplūdo antstolę, kuri esą kėsinasi jos vargšę, du nepilnamečius vaikus auginančią seserį išmesti į gatvę, o tiksliau - atimti iš jos butą. Pradėjus gilintis į šią situaciją paaiškėjo, jog minima sesuo kadaise pasiskolino nemažą pinigų sumą, kurios iki šiol negrąžina. Žmogus, pagailėjęs gerai pažįstamos moters ir jai suteikęs paskolą, buvo ilgai maitinamas pažadais. Deja, laikas bėgo, skolininkė pinigų vis negrąžino, galiausiai ėmė vengti kreditoriaus, jam nuolat melavo, išsisukinėjo. Vieną dieną sužinojęs, jog skolininkė išvažiavo į Turkiją pailsėti (vadinasi, pinigų tikrai turėjo), suprato esąs mulkinamas ir kreipėsi į teismą. Koks buvo teismo sprendimas, galima numanyti. Skolininkė privalėjo per nustatytą laiką grąžinti skolą. Antstolei pradėjus išieškojimo procedūrą paaiškėjo, jog oficialiai ši moteris niekur nedirba, neturi jokio turto, išskyrus butą. Nors ji buvo įspėta, pasiųstas raginimas sumokėti skolą, skolininkė į jį nereagavo. Tuomet antstolė nusprendė areštuoti butą. Greičiausiai šiuo metu jau skelbiamos jo varžytynės...
Skolos ima tirpti
Nuo šių metų sausio 1 dienos yra įsigalioję nauji teisės aktai, reglamentuojantys antstolių darbą. Tai - Civilinio proceso kodeksas, Antstolių įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija. Taigi antstolių veikla yra reformuota. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorius Tomas Baranovas paaiškino, jog anksčiau, kai buvo valstybės tarnautojai, antstoliai nelabai stengėsi išieškoti skolas (ypač mažesnes - alimentus, baudas ir t. t.). Dėl to susidarė net milijardinės neišieškotų skolų sumos. Todėl antstolių reformos pagrindinis tikslas ir buvo padidinti antstolių motyvaciją (kad jiems apsimokėtų dirbti), antras dalykas - buvo visiškai nutrauktas biudžetinis finansavimas. Dabar antstoliai nėra valstybės tarnautojai, todėl turi patys užsidirbti atlyginimą. Kiekvienam antstoliui taikomi specialūs reikalavimai - jis privalo turėti teisinį išsilavinimą (anksčiau to nebuvo reikalaujama), išsilaikyti egzaminus, praeiti konkursą. Antstolis veikia pats, turi savo kontorą, darbuotojų - na, panašiai kaip notaras... Taigi antstolių išlaikymas gula nuo valstybės ant skolininko pečių. Ši reforma atlikta sekant Prancūzijos pavyzdžiu, taip anksčiau buvo padaryta ir Estijoje. Estijoje po reformos įgyvendinimo praėjus metams buvo likviduoti seni įsiskolinimai. T. Baranovas pabrėžė dar vieną esminį dalyką - valstybė tikrai nesuinteresuota šia reforma sužlugdyti skolininkus. Paprasčiausiai stengiamasi įgyvendinti teisingumo principą, kad skolos turi būti grąžintos, teismų sprendimai vykdomi, nes antraip iškils nepasitikėjimais teismais, valstybe ir t. t. Dabartinėje situacijoje akcentuojama tai, jog skolininkas privalo pats pasirūpinti skola. Net ir esant didelei skolai galima bandyti tartis, skolą paskirstyti. Šie dalykai gali net nepasiekti teismų. Pavyzdžiui, žmogus yra skolingas nemažą sumą Lietuvos "Telekomui". Štai čia jau "Telekomo" reikalas, ar paduoti skolininką į teismą, ar ne. Tačiau net jeigu teismas ir priima sprendimą, vis tiek dar galima tartis, sudaryti taikos sutartį. Skolininkui paliekama nemažai laiko ieškoti būdų, kaip surasti pinigų skolai atlyginti.
Koks šioje situacijoje antstolių vaidmuo?
T. Baranovo teigimu, kuomet yra teismo sprendimas, kreditorius pasirenka antstolį, esantį toje teritorijoje, ir su juo sudaro sutartį. Dabar paprastai kreditorius avansuoja antstolio išlaidas. Pavyzdžiui, sumoka administravimo mokestį (vėliau, išieškojus skolą, jį atsiims iš skolininko, išskyrus tuos atvejus, kai kreditorius yra socialiai remtinas - tada už jį moka valstybė). Anksčiau dažniausiai išieškotojai skųsdavosi, kad antstoliai neaktyviai išieško, dabar - atvirkščiai - antstolių aktyvumu nepatenkinti skolininkai. Antstolis suinteresuotas gauti kuo daugiau bylų, nes nuo to priklauso jo uždarbis. Visų pirma antstolis išsiunčia užklausas į bankus, "Sodrą", Registro ir kadastro įmonę ir t. t., žodžiu, išsiaiškina, ar skolininkas gauna kokių nors pajamų, turi kokio nors turto.
Išieškojimas į būstą nukreipiamas kraštutiniu atveju
Teisinių institucijų departamento vyresnioji specialistė Asta Karužienė paaiškino, jog laiko tarpas, per kurį skolininkas privalo įvykdyti teismo sprendimą, priklauso nuo jo paties. Jeigu jis yra mokus, problemų mažiau, tačiau šiuo metu daugelis skolininkų yra nemokūs. Vis dėlto bet kuriuo atveju žmogus ką nors turi. Išieškoti iš gyvenamosios patalpos galima tik tada, jei skola didesnė nei 3 000 litų. Esant mažesnei sumai į gyvenamąją patalpą išieškojimas nenukreipiamas. Jeigu skolininkas dirba ir pateikia įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 6 mėnesius atliekant įstatymu nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, tada skolos išieškojimas nukreipiamas į darbo užmokestį. O ką daryti tam, kuris nedirba ir neturi jokio turto (išskyrus butą)? Juk girdėti atvejų, kai skolos netgi nuvaro žmones į kapus. Tačiau vis dėlto tenka pripažinti, kad žmogus turi rūpintis skola, bet jam nereikėtų panikuoti. Šiuo metu, kuomet skelbiamos buto varžytynės, skolininkui suteikta galimybė pasiūlyti savo turtui pirkėją, kuris tą nekilnojamąjį turtą nupirks žymiai palankesnėmis sąlygomis. Beje, tokiais kraštutiniais atvejais, kuomet tenka parduoti turtą iš varžytynių, įstatymas numato daug sąlygų, nurodomas turtas, iš kurio negalima išieškoti... Jei šeimoje yra invalidų, mažų vaikų ir t. t. , skola gali būti atidėta. Niekas nedraudžia skolą išdalinti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, metams. Tačiau ji niekur nedingsta. Bet kuriuo atveju reikia tartis su kreditoriumi... Įstatymai gina tiek išieškotoją, tiek skolininką.
Skundžiamasi, jog be jokio įspėjimo nuo skolininko sąskaitos antstoliai "nurašo" skolingą sumą. A. Karužienė patvirtino, jog tokia teisė antstoliui suteikta. Jos teigimu, dauguma antstolių elgiasi geranoriškai ir siunčia pranešimą skolininkui, nors tai daryti neprivaloma. Tokiais atvejais susidaro mažesnės teismo sprendimo vykdymo išlaidos. Juk užklausos anksčiau minėtoms institucijoms apie skolininko turimą turtą atitinkamai kainuoja. Šias išlaidas vėliau privalo padengti skolininkas. Taigi galima daryti išvadą, jog kuo greičiau skolininkas grąžins skolą, tuo mažiau turės išlaidų. Kuomet žmogui paskiriamos baudos (pavyzdžiui, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo), įstatymas numato terminą, per kurį reikia tą baudą ar skolą sumokėti. Paprastai tai būna 10 dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo skolininkui dienos. Apskritai skolų grąžinimu pirmiausia turi būti suinteresuotas pats kreditorius.
Antstolių veiksmus galima apskųsti
Žmogus turi teisę antstolio veiksmus apskųsti teismui nemokamai. Pasitaiko, jog net ministerija gauna skundų. Jei yra procesinis veiksmas (visi antstolio veiksmai, susiję su vykdomosios bylos vykdymu, yra procesiniai), galima skųstis tik teismui. Dėl etikos pažeidimų galima kreiptis į Teisingumo ministeriją ir į Antstolių rūmų prezidiumą. Beje, nustačius, jog antstolis pažeidė įstatymą arba padarė kitų pažeidimų, ministras gali sustabdyti jo įgaliojimus. Vienas toks atvejis šiemet buvo užfiksuotas Kėdainiuose. Beje, antstoliai turi savo garbės teismą, kuris nagrinėja ministro pateiktą drausmės bylą. Jeigu nustatoma nusikalstama veikla, pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Reformą tirs nepriklausomi ekspertai
Nuo reformos pradžios praėjo tik 10 mėnesių. Norint išsiaiškinti, kaip persiorientavo antstoliai, Teisingumo ministerija inicijuoja tos reformos tyrimą. Anot ministro Vytauto Markevičiaus, tik išsamus tyrimas gali atsakyti į esminį klausimą, ar šiandieniniai antstoliai efektyviai išieško skolas ir vykdo kitus sprendimus. Taigi nepriklausomi ekspertai bandys išsiaiškinti, kaip per šį laiką funkcionavo ši reforma, kokie jos trūkumai, ką reikėtų tobulinti. Beje, jau pastebėti kai kurie dalykai, kurie praktikoje nelabai veikia. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas atkreipė dėmesį, kad svarbiausia yra institucijų bendras noras ir pastangos tobulinti pradėtą reformą.
- Nesklandumų visada būna, todėl ir antstolių veikla ne iš karto buvo sklandi, tačiau reformos rezultatus bus galima pamatyti tik po keleto metų, - teigė V. Švedas.
Anstoliai neišvengia grasinimų
Kauno miesto bei rajono antstolė Sonata Vaicekauskienė pripažino, jog darbas nėra lengvas. Paprastai visi skolininkai būna pikti, kai kurie net agresyviai nusiteikę, dar kiti verkšlena, skundžiasi sunkia padėtimi, o treti ima grasinti. Jie visi žino savo teises, tiktai nenori pripažinti pareigų. Vykdant teismo sprendimą antstolei tenka išgirsti daug piktų žodžių, nors ji jų tikrai nenusipelno. Todėl vykdydama išieškojimą sudėtingesnėse bylose pareigūnė būna priversta kviestis pagalbon policininką. Tokios grėsmingos situacijos dažniausiai susiklosto iškeldinant skolininką iš buto. Per 10 šių metų mėnesių S. Vaicekauskienei buvo pateikta vykdyti 1 500 bylų, iš jų apie 600 jau įvykdyta, tai reiškia, kad skolos išieškotos. Beje, jos žinioje dar maždaug 4 000 bylų, užsilikusių iš ankstesnių laikų.
Kaune dirba 18 antstolių ir jų darbo krūvis panašus. Savaime suprantama, sunkiausia išieškoti iš nemokių skolininkų, kurie niekur nedirba, neturi jokio turto. Dažnai į antstolius kreipiasi savivaldybė, norėdama iškeldinti žmones iš neprivatizuotų butų (paprastai jie būna daug įsiskolinę už komunalines paslaugas) bei iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Ar kartais antstoliai, vykdydami teismų sprendimus, neperlenkia lazdos? S. Vaicekauskienė tai paneigė. Antstolė papasakojo atvejį, kuomet atvykus keldinti šeimą iš buto ji rado lovoje gulinčią sunkiai sergančią senutę, kurios dukra nenorėjo pasiimti su savimi. Pareigūnė buvo priversta kviesti greitąją pagalbą ir pasirūpinti močiutės tolesniu likimu.
- Mes vykdome teismo sprendimus ir šis procesas trunka ne vieną mėnesį, taigi skolininkas turi galimybę ieškoti būdų, kaip atlyginti skolą, - teigė S. Vaicekauskienė. - Sunkiausia būna bendrauti su žemesnio socialinio sluoksnio žmonėmis, tačiau neretai labai agresyviai elgiasi ir kai kurių įmonių-skolininkių vadovai. Mes esame tarsi kempinė, kuri priversta sugerti skolininkų ir kreditorių nesutarimus... Nors praėjo tik 10 mėnesių nuo antstolių reformos pradžios, manau, kad antstolių darbas pagerėjo, sprendimų vykdymas tapo efektyvesnis.
