Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kad trūksta savivaldos, žmogaus, o tvorų paežerėse per daug – dievaži, bet „kitokia visuomenė“ ir kitokia santvarka vargu ar yra tapatūs dalykai. Keistokai sutapatinama ir tarybų sąjunga bei valstybinis sockapitalizmas, tarytum 50 nuošimčių BVP ir nuosavybės būtų tik nereikšminga smulkmena. Keistoki ir pasiūlymai:
1. Kas visgi ta valdžia - kiekvienas pats sau ar taryba? Ir kiek bei kokių tų tarybų čia reikėtų? Daugiausiai turbūt posėdžiaudavo graikai, bet tą jiems leido ta pati vergovė. Savivalda, beje, nėra lygi lygiavai, toje pačioje Šveicarijoje daugiau nei 70 nuošimčių turto valdo dešimtadalis gyventojų ir ne per seniausiai buvo prabilta apie šalies sufeodalėjimo galimybę. Kitaip vertus, savivalda įmanoma ir dabar, pavyzdžių yra, bet pakovoti, žinoma, reikia ir su „valdžia“, ir ne tik.
2,3. Bendrasavininkystė, atrodo, galėtų kažką išspręsti (pvz., pienininkų atveju), bet, kita vertus, kur yra riba tarp susivienijimo ir vienvaldystės? Ar tikrai polinkis vyrauti kyla tik iš kapitalizmo?
4,5. Iš esmės sutinku, bet kas čią ką naikins ir kas ką kam grąžins, sunku bendroje straipsnio aprėptyje besuprasti.
O šiaip valio dideliems užmojams, kelią mažiems darbams.
1. Kas visgi ta valdžia - kiekvienas pats sau ar taryba? Ir kiek bei kokių tų tarybų čia reikėtų? Daugiausiai turbūt posėdžiaudavo graikai, bet tą jiems leido ta pati vergovė. Savivalda, beje, nėra lygi lygiavai, toje pačioje Šveicarijoje daugiau nei 70 nuošimčių turto valdo dešimtadalis gyventojų ir ne per seniausiai buvo prabilta apie šalies sufeodalėjimo galimybę. Kitaip vertus, savivalda įmanoma ir dabar, pavyzdžių yra, bet pakovoti, žinoma, reikia ir su „valdžia“, ir ne tik.
2,3. Bendrasavininkystė, atrodo, galėtų kažką išspręsti (pvz., pienininkų atveju), bet, kita vertus, kur yra riba tarp susivienijimo ir vienvaldystės? Ar tikrai polinkis vyrauti kyla tik iš kapitalizmo?
4,5. Iš esmės sutinku, bet kas čią ką naikins ir kas ką kam grąžins, sunku bendroje straipsnio aprėptyje besuprasti.
O šiaip valio dideliems užmojams, kelią mažiems darbams.
pagarba (be ironijos) Istorikui. Tiesiog tai paradigmų klausimas. Sakyčiau klasikinė schema. Iš pradžių buvo taškas (materialus (kvaziplienas)), po to energija (dinamika (kvazinafta)), po to informacija (svajonės (dreamsocial)). Bet juk išeitis juk ta pati - rinktis. Darbo našumas ir demokratija yra broliai dvynukai, nejuokink. Dabar jau kalbama apie Holivudines valdžios struktūralizavimo sandaras (kaip ir atsiradęs terminas - omnikratija). O tas apokalipsines "išmintis" kudakuoti yra marazmas arba infantilumas. Ypač klaiki anarchistinė etiketė. Užkniso.
Ką turėjai omenyje kalbėdamas apie "senstelėjusį struktūralizmą"? Savo postmodernizmų ir poststruktūralizmų prikimštą makaulę? Ar dar kokį biesą?
Mano manymu, tavo posakis "Vis tik visų pradžioje tiksi demokratija" kvepia tokia monoteistine religija ir praplautais smegenimis, kad nors apsiverk. Demokratija susijusi su darbo našumu tiek, kiek ji susijusi su ekonomika. O kapitalistinėje ekonomikoje demokratijos nėra. Yra tik privati nuosavybė, kuri stabdo darbo našumą. Viskas.
O tokią dalykų padėtį užtikrina ir konservuoja jėgos faktoriai (valdžios).
Mano manymu, tavo posakis "Vis tik visų pradžioje tiksi demokratija" kvepia tokia monoteistine religija ir praplautais smegenimis, kad nors apsiverk. Demokratija susijusi su darbo našumu tiek, kiek ji susijusi su ekonomika. O kapitalistinėje ekonomikoje demokratijos nėra. Yra tik privati nuosavybė, kuri stabdo darbo našumą. Viskas.
O tokią dalykų padėtį užtikrina ir konservuoja jėgos faktoriai (valdžios).
Tu pats supratai ką parašei? :O Man visada įdomu buvo ar žmonės va taip kalbantys ir rašantys, taip daro, nes nori protingesni pasirodyti ar neturi ką pasakyti, tai bukumą paslepia po tarptautiniais žodžiais ir terminais...
senstelėjęs struktūralizmas. Reikia nepainioti subjekto su objektu. Vis tik visų pradžioje, kalbu apie pokyčius, tiksi demokratija, kaip darbo našumo/konkurencijos paieška. Tai ne tik Smith'o ar Marxo problema, tai yra išeities koreliacija. Paprasčiau sakant, švietimo arba kitaip tariant struktūrinės informacijos, revizija yra labiau reikalinga, o ne juokinti banaliais dalykais apie jėgos faktorius (turiu omeny valdžias). Man visada patiko europinis gnoseologinis maištas dar krikščionybės prieaušryje, kuom tai primenantis Jus. Bet jis irgi suponuodavo, būtent, "žinią", o ne jėgą. Nes visą kitą yra chiernia.
Aha, pritariu pritariantiems. Kur referendumai dėl saldofonų Afganistane, kur referendumas dėl mokesčių, dėl valstybės funkcijų? Jei norintys nesunkiai sugeba paskirti kokiai kult įstaigai savo 2% mokesčių, kodėl negalima taip skirstyti viso 100% savo mokesčių? Be pinigų skirstymo galių gal pavyktu nukapoti galvas tai valstybinei hidrai, nes jau užkniso juodai.
dažniau ir aktyviau. reikia kažkiokios platesnės auditorijos šitoms idėjoms, ne tik balso.lt skaitytojų.
Na ir kas dabar apkaltins anarchistus, kaip nesugebancius generuoti pozityviu ideju?
Paskolos emima is pasaulinio valiutos fondo, siulau spresti referendumu.
Naujas "Marksas" respekt. Vis tik Lietuva- stebuklu zeme.
Naujas "Marksas" respekt. Vis tik Lietuva- stebuklu zeme.
Idejos super, tik idomu, kaip galima palaipsniui pereiti prie tokios gyvenimo formos. Juk savaime aisku, kad "vergvaldziai" ir jiems tarnaujantys politikai priesinsis ir bandys islaikyti dabartine, jiem naudinga santvarka...
Pradesiu nuo mazo zingsnelio, nuo ekonomishko automobiliaus isigijimo :)
Pradesiu nuo mazo zingsnelio, nuo ekonomishko automobiliaus isigijimo :)
Valstybė ir laisvoji rinka – akivaizdžios atgyvenos