Vida KRUČKIENĖ
"Stotinės" - taip jau daugelį metų Alytaus autobusų stotyje dirbantys smulkieji verslininkai vadina keletą "mergelių", nuo pat ryto iki sutemų čia užkabinėjančių keleivius ir atsitiktinius praeivius. Už butelį alaus ar pakelį cigarečių jos pasirengusios atsiduoti bet kuriam vyriškos giminės atstovui - ir paaugliui, ir sukriošusiam seniokui iš kaimo, ir ką tik iš kalėjimo išėjusiam "zekui"...
"Meilė" dėl pašalpų
Pačių įžūliausių "stotinių" - Daivos N. ir Eugenijos S. - "kerai" paviliojo šimtus vyriškos lyties atstovų. Jie "meilės guolio" išeidavo ir nuogi pliki, ir mėlynėmis ar ligomis "apdovanoti", ir... tėvais tapę.
Šių metų lapkričio 6 dieną Kauno medicinos universiteto klinikose 36 metų Eugenija pagimdė, kaip spėjama, vieno iš jų pradėtą kūdikį. Pati moteriškė negali pasakyti, kas yra sūnelio tėvas. Lapkričio 23-iąją Alytaus vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos parvežė Mantą iš Kauno ir apgyvendino jį Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Eugenija neturi namų. Jau keletą metų ji naktis leidžia jei ne "užverbuotų" vyriškių glėbyje, tai nakvynės namuose, ant kietų gultų.
Ne tik vyrų vilionėmis panašios šios dvi beveik vienmetės moteriškės. Abi jos mokęsi toje pačioje "gudručių" mokykloje, abi neaugina savo vaikų, jau keletą metų yra benamės.
35 metų Daiva niekada nebuvo ištekėjusi, bet "Lietuvai padovanojo" net 9 gyventojus. Beveik visi jos vaikai buvo pradėti stoties prieigose, ant suolelio ar kažkuriame miesto centre esančiame nebaigtame statyti name... Motina gegutė neslepia, kad vaikų jai reikėdavo tik dėl vienkartinės pašalpos. Na, jeigu sutikdavo kažkuris partneris kurį laiką pabūti tėvu, dažniausiai jo namuose kūdikį paaugindavo porą mėnesių. O po to ramia sąžine atiduodavo į kūdikių namus ir vėl traukdavo į "vyrų medžioklę" autobusų stotyje.
Fabrikėliai dar neužsidarė
Daiva niekada savo vaikais nesidomėjo, jai nerūpėjo, kur jie, ką veikia, ar sveiki. Šiandien vyriausiajai Daivos dukrai Nomedai - jau 17, mažiausiam Lukui šį spalį sukako vieneri. Beje, jis taip pat gimė Kauno klinikose, jį taip pat į Alytų pargabeno Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos ir apgyvendino Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Daiva galėtų vadintis ir Aušros, Lauros, Miglės, Deimantės, Viliaus, Audronės, Manto motina. Tačiau 3 jos vaikai įvaikinti, 4 globojami, du - auga Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Su žurnalistais nevengianti bendrauti Daiva sako, kad "fabrikėlis dar neužsidarė" - juk jai tik 35... Beje, atrodo, kad ši asociali moteriškė vėl laukiasi... "Žinau visų vaikų vardus ir gimimo metus, žinau, kas juos padarė...", - bando vulgariai juokauti 3 kartus už vagystes teista Daiva. Ko gero, pats sveikiausias turėtų būti Mantas, nes laukėsi jo Panevėžio kalėjime - ten nebuvo sąlygų pasigerti iki žemės graibstymo ir mylėtis už alaus butelį. Daiva prisipažįsta, kad gėrė, rūkė ir mylėjosi laukdamasi visų savo vaikų, iki pat gimdymo. Ir dėl to sąžinė jos visai negraužia.
Daivos "konkurentė" Eugenija buvo pusę metų ištekėjusi. Tačiau dėl neištikimybės sutuoktinis ją paliko. Vieno vyro moteriškei buvo maža. Po skyrybų Eugenijai gimė dukra Neringa, kurios gimimo dokumentuose kaip tėvą ji įrašė buvusį sutuoktinį. Šis, tai sužinojęs, tėvystę nuginčijo teisme. Jau 7 metus keturiolikmetė Eugenijos dukra auga Alytaus vaikų globos namuose. Motina jos neprisimena, neaplanko.
Kalbama, kad Kauno klinikose Eugenijai diagnozavo ir baisią antros stadijos venerinę ligą, kurią ji autobusų stoties prieigose ir toliau "dalina" už butelį alaus. "Kas žino, gal po šio gimdymo ir jos "fabrikėlis" jau dirbs visu pajėgumu - Eugenijai pašalpų taip pat reikia. Neduok, Dieve! Laimė, kad 14 metų negalėjo turėti vaikų", - susirūpinusios kalba Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos.
"Kaip kates sterilizuoti tokias reikėtų"
Nenorėję viešintis Alytaus autobusų stoties kioskuose dirbantys prekybininkai teigė apie "stotines" žinantys tiek, kad į detektyvinį romaną jų pasakojimai netilptų. Sako, kai kurios iš alaus baro išėjusios pusgirtės mergelės su savo "užverbuotais" partneriais net stoties viduje, ant suolų, bando mylėtis, kitos - į kaimą juos palydi, po meilės nakties apvagia ir, prisikrovusios lašinių ir sūrių, vėl į autobusų stotį grįžta. Dažna "stotinė" turi ir savų "sąvadautojų" - dažniausiai mėlynanosių ir narkomanų, su kuriais uždarbį dalijasi. "Et, ką čia kalbėsi. Tegul policija pasitrina akis, kad geriau matytų. O mums dirbti ir uždirbti reikia", - kalbėjo viena kioskelio prekybininkė. Pasipiktinusi moteris pasiūlė: "Kaip kates sterilizuoti tokias reikėtų".
Iš tikrųjų paleistuvystėmis, chuliganišku elgesiu ir vagystėmis garsėjančios "stotinės" Alytaus policijai žinomos. Ir net matomos, nes komisariato pastatas stovi tiesiai priešais autobusų stotį. Tačiau pareigūnai nieko joms padaryti negali. Lietuvoje už prostituciją numatyta tik administracinė atsakomybė. O ką išieškosi iš bedarbės ir benamės? Sulaiko, paauklėja ir paleidžia toliau "verbuoti" patiklių alytiškių ir ne alytiškių vyrų, tarp kurių būna ir užsieniečių.
Sterilizacija Lietuvoje neįteisinta. Jos šalininkai sako, kad dėl asocialių ir psichiškai nesveikų motinų gegučių į pasaulį paleidžiamų vaikų mūsų tauta išsigimsta. Kiti teigia, jog sterilizacija - tai ėjimas prieš gamtą, sveikatos sistemos diskreditavimas. O "stotinės" dėl to tik rankomis ploja, vis naujus vyrus vilioja ir vaikus "Lietuvai tėvynei" gimdo...
