Ramutė PEČELIŪNIENĖ
...Kai kurie iš jų - dar visai vaikai. Čiuplučiai, nedidelio ūgio, baikščiu žvilgsniu tiriantys visus esančius šalia. Sunku patikėti, kad kažkuris iš jų galėjo įsibrauti į svetimą butą, paimti į rankas sunkią beisbolo lazdą ir nė kiek nesusimąstęs, be jokio gailesčio atimti iš tėvų susirinkimo namo skubėjusios moters gyvybę. Kitas su draugais taip stipriai sumušė nepažįstamą merginą, kad šioji tą pačią dieną iškeliavo Anapilin... Jie jau nebe vaikai, tačiau dar ir ne suaugę. Deja, kartais labai žiaurus šių jaunų žmonių elgesys stebina ir didžiausią "stažą" turinčius nusikaltėlius... Tikriausiai supratote, jog kalbame apie Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-auklėjimo darbų kolonijos gyventojus. Laikinuosius. Deja, vis dažniau grįžtančius atgal... Jiems iš galvos dieną naktį neišeina vienintelis žodis - "laisvė". Nors iš tiesų ji yra visai šalia, ribojasi su spygliuota tvora, tačiau vis nepasiekiama.
Nuteistųjų ir vos spėjusiųjų nusikalsti skaičiai keičiasi kasdien. Prieš keletą dienų tardymo izoliatoriuje buvo 93 jaunuoliai, o kolonijoje - keturiais daugiau. Kaliniams, tarp jų ir nepilnamečiams, šiuo metu rodomas tikrai nemažas dėmesys. Visuomenė netgi šokiruota sužinojusi, jog kaliniui išlaikyti skiriama daugiau lėšų nei paliegusiam seneliui ar vaikų globos namų auklėtiniui. Tačiau esantieji nelaisvėje taip nemano ir vis reikalauja gerinti, gerinti, gerinti...
Kauno NTI-ADK direktoriaus pavaduotojas auklėjamajam darbui Aleksandras Šeputa prisiminė, kokie nusikaltėliai šion įstaigon patekdavo maždaug prieš dešimtmetį. Visų pirma - jie turėjo žymiai aukštesnį išsilavinimą. Kasmet kolonijoje brandos atestatus gaudavo apie 30 nuteistųjų. Tėvai sunešdavo tortus, keldavo išleistuves. Dabar jau treti mokslo metai baigiasi be abiturientų. Tai anaiptol nereiškia, kad visi jaunieji kaliniai "apsiginklavę" brandos atestatais - dabartinis kalinamųjų išsilavinimo vidurkis - 6-7 klasės. Kol tokie baigs pagrindinę mokyklą, ko gero, nutekės nemažai vandens. Juo labiau jog visi mokytis nepaprastai tingi. Prieš dešimtmetį kolonijos gyventojai darbuotojams rengė koncertus, dalyvavo meno saviveikos apžiūrose, kūrė ansamblius, turėjo įvairių pomėgių - dabar tokiais dalykais niekas nesidomi. Žinoma, nepilnamečiai mielai klausosi atvykusių grupių, nepraleidžia nė vieno koncerto, kurių per mėnesį būna keli, tačiau patys tingi pajudinti bent pirštą - įpratę, jog viskas paruošta, paduota, padaryta... Jų niekas nedomina, jie neturi jokių pomėgių, interesų.
Prieš keletą metų kolonija dovanų gavo gitarą. Ji "atlaikė" savaitę - paskui virto šipuliais. Tiesa, kažkuris iš kalinių bandė mokytis skambinti. Kadangi iškart nepavyko - daugiau ir nesivargino. Instrumentas tapo žaisliuku vaikų rankose... Dabar paaugliai čionai patenka žymiai silpniau fiziškai išsivystę. Atrodo, kaip galėtų vaikiškomis rankomis plėšti, žudyti. Tačiau tokie jaunuoliai drąsūs ir stiprūs tik tada, kai jų yra daug.
Daugiau nei 90 procentų į Kauno NTI-ADK patenkančių jaunuolių laisvėje rūkė. Daugelis jų pradėjo traukti dūmą nuo šešerių metų. Savaime suprantama, jog šio "malonumo" jie nenori atsisakyti ir patekę už grotų. Deja, kolonijoje rūkyti draudžiama. Konfliktai paaštrėja, kai grįžtantieji etapais bando įsivežti cigarečių. Mat suaugusiųjų tardymo izoliatoriuose juos vyresnieji kolegos "pašefuoja" - kišenėn įbruka pakelį kitą. Kadangi šiuos pažeidimus dažniausiai užfiksuoja prižiūrėtojai - šie tampa labiausiai nekenčiamais. Už nužudymą nuteistas septyniolikmetis kėdainiškis Vaidas šiuos pareigūnus suskirstė į dvi grupes - gerus ir blogus. "Geriečiai", jo manymu tie, kurie pagavę rūkančius arba besipliekiančius kalinius šio fakto "nemato" ir niekam apie tai nepraneša. "Blogiečių" kategorijai priskiriami prižiūrėtojai, kurie viską užfiksuoja, o atsisakiusiuosius vykdyti nurodymus visaip žemina, tyčiojasi, verčia dirbti žeminančius darbus.
- Kontrolieriai nenori suprasti, kaip mums čia sunku, - guodėsi nuteistasis. - Kai nepaklausom, jie specialiai verčia valyti patalpas, dirbti tokius darbus, kurie mus žemina. Žinoma, būna, kad atsisakom, atsikalbinėjam, pasierzinam...
Ką reiškia "verčia dirbti"? Iš tiesų pagal nustatytą tvarką kiekvienas nuteistasis privalo tvarkyti savo gyvenamąją aplinką, o pagal atskirą grafiką - plauti ir valyti koridorių, tualetus ir t. t. Tačiau tokia tvarka nuteistieji nepatenkinti. Žinoma, didžioji dalis jų vis dėlto paklūsta ir daro tai, ko iš jų reikalaujama (daugeliui nesinori gadinti savo charakteristikos, ypač jei yra galimybė išeiti į laivę anksčiau laiko), tačiau atsiranda "gudručių", kurie mano esantys viršesni už kitus. Jiems plauti grindis atrodo žema.
Prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresnysis Romas Štreimikis sako, jog kalinamieji yra sunkiai nuspėjami. Čia jie gali būti geri, paklusnūs, o už penkių minučių jau krėsti kokią šunybę. Labiausiai kalinamuosius siutina dienotvarkė. Jaunuoliai norėtų gultis kuo vėliau, keltis - taip pat. Ko gero, dar paprašytų, kad jiems į lovą atneštų pusryčius. Deja, jie nesuvokia, jog gyvena ne kurorte ir kad čia jų niekas nekvietė.
R. Štreimikis neneigė, jog ir tarp nepilnamečių kalinių klesti kastos. Jie tarpusavio padėtį nustato patys. Administracijai visi kaliniai yra vienodi. Žinoma, didžiausią nepaklusnumą rodo save aukštesnei kastai priskiriantieji. Būtent jie labiausiai konfliktuoja su prižiūrėtojais, atsisako dirbti, ginčijasi, jų adresu netgi pasiunčia pluoštą keiksmažodžių (paskui, paprašius rašyti pasiaiškinimą, gudriai nurodo, jog rusiškas keiksmažodis buvo skirtas kitam kaliniui, o ne pareigūnui) vien todėl, kad nori pasirodyti, pasireklamuoti.
- Jei galima kokį konfliktą išspręsti gražiuoju, tarpusavyje - kodėl gi ne? - patvirtino pareigūnas, leisdamas suprasti, jog prižiūrėtojai nėra beširdžiai. - Net ir su aršiausiais nusikaltėliais galima rasti bendrą kalbą, tačiau tai labiausiai priklauso nuo jų pačių...
Į klausimą, ar kartais, netekęs kantrybės, prižiūrėtojas nepakelia rankos prieš auklėjamąjį, R. Štreimikis atsakė trumpai:
- Tokiu atveju mes čia nedirbtume...
Kad kolonijoje bizūnai nenaudojami, tvirtino ir patys nuteistieji. Nė vienas nepasiskundė gavęs lupti nuo prižiūrėtojų.
Tardymo izoliatoriaus psichologė Renata Ševerenkienė patikino, jog nesugyvenamus nuteistųjų santykius tiek su kitais kaliniais, tiek su pareigūnais nulemia problematiškas charakteris, adaptacijos, abstinencijos problemos (pagal apklausos duomenis, dauguma dabartinių nuteistųjų būdami laisvėje bandė arba kurį laiką vartojo narkotikus, o nerūkė tik maždaug vienas du iš šimto). Viso to netekus kyla pyktis, reiškiasi impulsyvumas, agresyvumas. Psichologės įsitikinimu jauni žmonės stokoja atvirumo, linkę meluoti, savaip interpretuoja situaciją ir žinoma, dedasi esą geresni... Jaunuoliai kaltina draugus, aplinkybes, netgi tėvus, tačiau niekad kritiškai nevertina savo elgesio ar gyvenimo būdo.
Ar kalėjimas gali išauklėti, pataisyti paklydusį jauną žmogų? Į šį klausimą nuteistieji pateikė skirtingus atsakymus. Štai septyniolikmetis kaunietis Romas (beje, teistas už žmogžudystę) sakė, jog viskas priklauso nuo to, ar pats žmogus nori pasitaisyti. Apskritai, Romo manymu, čia ne vaikų darželis ir jokie auklėtojai nereikalingi. Bent jam - tai tikrai. Vaikinas įsitikinęs, jog jo bendraamžiai dažniausiai nusikalsta todėl, kad neturi pinigų, yra materialiai neaprūpinti. Būdamas laisvėje Romas nepritekliais nesiskundė, todėl jam itin nemalonu, kad nusikaltęs labai įskaudino sunkiai dirbančią motiną. Pamoka, kurią gavo, pernelyg skaudi - už grotų teks praleisti net šešerius metus, tačiau atrodo, jog jau susiformavo rimtas jo požiūris į gyvenimą, nes mokosi vidurinėje mokykloje, bando įgyti staliaus specialybę, pradėjo aktyviai sportuoti.
Kitas nuteistojo bendraamžis Vaidas ir dabar tikina, jog vagystė - pats geriausias būdas greitai ir daug uždirbti pinigų. Iš šypsenos jo veide buvo matyti, kad šio įpročio jis neatsisakys išėjęs į laisvę.
Direktoriaus pavaduotojas A. Šeputa, koloniją pavadinęs vaikų darželiu, nusiteikęs skeptiškai:
- Esame sukūrę daug įvairiausių projektų, programų, mus moko dirbti švedai, kanadiečiai, tačiau kol bus toks finansavimas (lėšos įkalinimo įstaigoms nuolat mažinamos), niekas nuo to nepasikeis. Kita vertus, nusikalstamumas priklauso nuo bendros šalies situacijos. Kol tėvai beviltiškai ieškosis darbo arba gaus minimalias pajamas, kol girtaus ir visiškai nesirūpins savo atžalomis, o pastarieji, neturėdami užsiėmimo, nekontroliuojami šlaistysis gatvėmis, tol kolonijos bus pilnos nusikaltėlių...
