Irena ZUBRICKIENĖ
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Asta Urbonienė paskelbė itin griežtą nuosprendį Maldėnų kaimo gyventojai Audronei Svobūnaitei (23 m.) už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir realizavimą. Nustatyta, kad pirmą kartą teisiamųjų suole atsidūrusi mergina, Lietuvos jūreivystės kolegijos Klaipėdoje pirmakursė, šių metų sausio 3 dieną kartu su taip pat maldėniškiu Audrium Šapoku (33 m.) vienam pirkėjui (kaip vėliau paaiškėjo - pirkėju apsimetusiam pareigūnui) pardavė savo namuose laikytus 672 gramus susmulkintų aguonų galvučių. Už tai abu nuteistieji aštuoneriems metams pasiųsti "persiauklėti" už grotų. Šis nuosprendis tarsi pasufleruoja, jog nusikalstama veikla "debiutavusi" jauna suvalkietė yra tiek pat pavojinga visuomenei, kurią buvo linkusi apsvaiginti aguonomis, kiek ir liūdnai pagarsėjęs klaipėdietis Giedrius Slušnys (32 m.), praeityje už plėšimą jau "auklėtas" narkotikų kurjeris, neseniai nuteistas devynerius metus kalėti už tai, kad į Lietuvą iš Venesuelos lėktuvu (beje, savo skrandyje) atgabeno beveik pusę kilogramo labai stipraus narkotiko - kokaino...
Susigundė menkučiu uždarbiu
Du kartus už vagystes teistas ir įkalinimo kainą jau žinantis Audrius Šapokas, pravarde Snapas, dirbdamas pas ūkininkaujančius Audronės Svobūnaitės giminaičius, prieš metus išsikalbėjo su tuomet Marijampolės kolegiją (buvusią Aukštesniąją pedagogikos mokyklą) bebaigiančia Audrone, kad šioji namuose turi susmulkintų aguonų, o Audrius žinąs, kas jas galėtų nupirkti. Moksleivė neprieštaravo - ji norėjo užsidirbti, kad palengvintų šeimos materialinę padėtį (pinigai reikalingi studijoms, o tris pilnamečius vaikus turinti šeima verčiasi sunkiai - motina bedarbė, šeimos galva yra trečiosios grupės regėjimo invalidas). Mergina šią paklausią prekę, pačios teigimu, neseniai buvo įsigijusi Kybartų miestelio centrinėje gatvėje už 100 litų ir laikė tėvų namuose, kambario spintoje. Išgirdusi, kad Audrius gali jos rūpestį paversti pinigais, studentė nudžiugo. Mergina nežinojo, kad Snapas - Vilkaviškio teisėsaugininkams gerai žinomas asmuo, įtariamas narkotinių medžiagų platinimu, ir kad jo kasdienybe bei įtariama nusikalstama veikla yra aktyviai domimasi. Taigi, turint operatyvinių duomenų, kad Snapas organizuoja įstatymu draudžiamą sandėrį, buvo patvirtintas ir imituotas nusikalstamos veiklos modelis.
Audronės namuose Audrius su nepažįstamu vyru, aguonų "pirkėju", pasirodė vieną popietę. Už tai, kad "prirodys" prekę, Audrius iš "pirkėjo" paėmė 10 litų. Tai buvo jo uždarbis. O Audronė džiūgavo uždirbusi 31 litą, nes puspenkioliktos stiklinės susmulkintų aguonų pardavė už 131 litą (po 9 litus už stiklinę). Praturtėjusios (?) studentės džiaugsmas truko neilgai, nes sandėris buvo nufilmuotas, atsiskaityta specialiai paženklintais banknotais, o abu pardavėjai tuoj pat buvo sulaikyti su nenuginčijamais įkalčiais. Jie nuo pat pirmosios sulaikymo minutės ir nesistengė mėtyti pėdų.
Geriau būtų melavusi?
Teisme Audronė buvo nuoširdi, galbūt tikėdamasi bent tuo papirkti teismą ir išvengti griežtesnės bausmės. Ji neneigė, kad realizuoti turimą prekę su Audrium susitarė iš anksto, ir tikino, kad be šio vyriškio pagalbos viena aguonų nebūtų pardavusi, nes "nežinojo, kaip tai daroma". Taigi tuo tarsi pasakyta, jog mergina pirmą kartą ryžosi tokiam nusikaltimui (Vilkaviškio policijos operatyvininkai iki tol tikrai neturėjo jokios juos dominančios informacijos apie šią moksleivę), o teismas šį teiginį traktavo kaip grupinę, iš anksto susitarusių asmenų veiklą. Savo kaltės, neklaidindamas teisėsaugininkų, neneigė ir Audrius. Už tai teismas abiem teisiamiesiems buvo gailestingas ir paskyrė pačią mažiausią (!) už tokį nusikaltimą įstatymo numatytą bausmę - aštuonerius metus nelaisvės! (Mažiau gailestingas teismas galėjo "nusverti" net iki penkiolikos metų!) Pirmą kartą nuteista A. Svobūnaitė kalėti turėtų bendrojo režimo, o trečią kartą Temidės "pačiupinėtas" A. Šapokas - griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose. Kol nuosprendis įsiteisės, abudu palikti laisvėje. A. Svobūnaitė, nesitikėjusi tokios griežtos bausmės už pirmąją rimtą savo gyvenimo klaidą, Vilkaviškio teismo nuosprendį jau apskundė Kauno apygardos teismui ir šiuo metu neramiai tęsia studijas Klaipėdoje. Mergina motinai prasitarė priimsianti bet kokį Temidės smūgį kaip likimo jai skirtą išbandymą ir kentėsianti.
Nuteistosios Audronės advokatas marijampolietis Romualdas Matonis įsitikinęs, kad pirmą kartą teisiamai ir itin teigiamai charakterizuojamai merginai teismas galėjo pritaikyti Baudžiamojo kodekso (BK) 45-ąjį straipsnį, leidžiantį skirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę (nusikaltimu nepadaryta materialinės žalos, todėl ji neatlygintina, teisiamoji nuoširdžiai gailisi - tai lengvinanti aplinkybė). Be to, kaip teigė advokatas, jo ginamoji iki lemiamojo momento nebuvo žinoma specialiosioms tarnyboms, tad pareigūnai negalėjo kurstyti jos nusikalsti, kad vėliau mergina, kaip užkietėjusi nusikaltėlė, būtų už tai nubausta (būtent taip atsitiko teisėsaugininkams "lipant ant kulnų" jiems žinomam ir įtariamam A. Šapokui). Griežtą nuosprendį paskelbusios teisėjos nuomone, A. Svobūnaitei pritaikyti minėtą BK straipsnį nebuvo jokio pagrindo - padariusi nusikaltimą mergina turėjusi savanoriškai atvykti ir prisipažinti (kada gi buvo laiko, kai operaciją įvykdę pareigūnai prisistatė iškart?!), padėti išaiškinti narkotikų platintojus, taip pat kaltinamąją būtų gelbėję jos turimi mažamečiai vaikai, jos išlaikomi bei oficialiai prižiūrimi sergantys asmenys ir kt. Deja, Audronė - viengungė, vos tik pradėjusi savarankišką gyvenimą, neprašanti varganai gyvenančių tėvų pagalbos.
- Aš, specialių teisės mokslų neragavusi ir su teismais niekada nesusidūrusi kaimo moteriškė, suprantu tik tiek, kad teismas labai jau laikėsi kiekvienos įstatymo raidelės, - stengdamasi išlikti rami, nedemonstruodama savo jausmų svarstė Audronės motina Dalia. - Žinot, geriau jau ji būtų melavusi - nesakiusi, kad tas nelemtas aguonas įsigijo perpardavimui arba kad tarėsi su Šapoku. Ir koks gi čia grupinis nusikaltimas, jeigu jiedu su Šapoku nebuvo susitarę dalintis už aguonas gautų pinigų? Tikrai geriau būtų melavusi, bet kad nuo mažens ji dievobaiminga, mokyta sakyti tik tiesą.
Užtarėjų - daugiau nei kaltinančiųjų
Gelbėjimosi ratą Audronei, atsidūrusiai ant Temidės svarstyklių, stengėsi pamėtėti ją pažįstantys autoritetingi asmenys. Marijampolės kolegijos, kurioje praėjusią vasarą mergina įgijo ikimokyklinio ugdymo specialybę, dekano K. Traškevičiaus teigimu, būsimoji pedagogė kelerius metus buvo grupės seniūnė, aktyvi skautė, mokėsi tik labai gerai ir studijas baigė su pagyrimu. Anot Alvito parapijos klebono V. Kajoko, Audronė giedodavo jaunimo chore, buvo aktyvi katalikiškojo sambūrio "Caritas" dalyvė - laisvalaikiu nuolat rūpinosi dviem vienišomis, ligotomis senutėmis, vadovaudavo jauniesiems stovyklautojams. Liaupsių merginos adresu pažėrė ir Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centro direktorius V. Striokas. Smalsi, vietoje nenustygstanti Audronė, dar Marijampolėje lankiusi buriuotojų būrelį, tapusi pedagoge ryžosi naujiems - jūreivystės - mokslams.
- Tai gyvas sidabras, trokštantis vis naujos veiklos, - prisimena ir mokykloje Audronę mokę pedagogai. - Galbūt per tą savo smalsumą, per tą amžiną drąsą rizikuoti ji ir nukentėjo. Už grotų izoliavus tokį žmogų, po aštuonerių metų iš jo teliks bukažvilgsnė, pikta, vėjo nešiojama žmogysta. Manome, kad savo klaidą Audronė gali suprasti ir švelniau nubausta.
- O ką dabar padarysi, jeigu tokie įstatymai; ne šešiolikos metų ir dar gudri - žinojo, ką daro, - viename Maldėnų kaimo kieme išgirdome ir teismą palaikančią nuomonę apie sunkiu nusikaltimu apkaltintą Audronę. - Na, aštuoneri metai už grotų - daug: kartais nė žmogžudžiui, žagintojui ar keliskart teistam plėšikui tiek neduoda...
... "Neduoda" ir narkotikų platintojams!
Marijampolės policijos pareigūnai, kovojantys su narkotinių medžiagų platintojais, išgirdę apie griežtus teismo nuosprendžius kaimyniniame Vilkaviškyje, tik sveikina teisėjus ir dar šmaikštauja, kad Audronei bei Audriui reikėjo aguonomis prekiauti Marijampolėje - būtų "išplaukę" sausi, kaip pastaruoju metu čia "išplaukė" ne vienas išaiškintas narkotikų platintojas, papiktinęs jį sulaikiusius policininkus. Prieš kelis mėnesius "Akistata" yra rašiusi apie marijampoliečius tėvą ir sūnų Galinius, kurie buvo sulaikyti platinant "Ecstasy" tabletes. Nusikaltimo iniciatoriumi pripažintas Aivaras, jaunesnysis Galinis, už 1 000 JAV dolerių pardavė beveik 300 tablečių ir buvo nuteistas kalėti septynis mėnesius (!), tačiau paskelbus nuosprendį ramus išėjo į laisvę, nes jam buvo įskaitytas kelių mėnesių laikas, tardymo izoliatoriuje praleistas dar iki teismo. Kartu su sūnumi per operaciją sulaikytas Romaldas Galinis buvo pripažintas antraeiliu nusikaltimo dalyviu, nes esą nežinojo, ką, sūnaus paprašytas, neša krepšyje. Anksčiau jau teistas vyras už tai buvo nuteistas dvejais metais pataisos darbų, tačiau jie irgi buvo "kompensuoti" kelis mėnesius tardymo izoliatoriuje iki teismo praleistu laiku. Tokius švelnius nuosprendžius Marijampolės teismas abiem Galiniams paskelbė pritaikęs mūsų jau minėtą 45-ąjį BK straipsnį (gelbėdamasis nuo bausmės Aivaras Galinis oficialiai tapo visai kitame rajone gyvenančios senelės rūpintoju). Marijampolės prokuratūros pareigūnus, siūliusius teisiamiesiems aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, šokiravo toks Marijampolės teismo požiūris į populiarių narkotikų platintojus, ir jie apskundė nuosprendį Kauno apygardos teismui. Tačiau pečiais traukyti prokurorams, dabar jau ir kauniečiams, beliko ir antrąjį kartą - Kauno apygardos teismo teisėjai iš esmės paliko tą patį švelnų nuosprendį. Marijampolės prokuratūra tikisi, kad šis nuosprendis dar bus apskųstas ir kasacine tvarka. Panašiai pamaloninti savo kančias teismuose pabaigė ir kiti keturi marijampoliečiai (Jonas Klemas, Laima ir Egidijus Valinčiai, Žaneta Liutvinaitė), kuriuos už susmulkintų aguonų galvučių platinimą (maišais!) Marijampolės teismas nubaudė tik simbolinėmis bausmėmis. Tokios praktikos turima ir Vilkaviškyje: gegužės mėnesį vilkaviškietei Dalytei Grigalevičienei už tai, kad prekiavo kanapėmis ir amfetaminu, nors jai grėsė laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki dešimties metų (moteris veikė viena, o ne grupėje), buvo paskirta 12 500 litų bauda. Tai dideli pinigai, tačiau mūsų įstatymai leidžia juos "atidirbti" nelaisve - tris mėnesius praleisti areštinėje.
- Žinant apie tokius skirtingus teisėjų nuosprendžius, skirtus už panašią veiklą, ką nors kategoriškai ir gudriai pakomentuoti nėra lengva, nes kiekvienas atvejis yra kažkiek skirtingas, bausmės turi būti taikomos konkrečiam asmeniui, įvertinant visas aplinkybes ir vadovaujantis teisine sąmone, - panašiai kalbėjo keli "Akistatos" pašnekovai - Vilkaviškio ir Marijampolės teisėsaugininkai. - Audronės Svobūnaitės likimą sprendę teismo proceso dalyviai, kaip žmonės, taip pat labai gailėjosi įkliuvusios merginos, bet kaip Temidės tarnai jos veiką privalėjo vertinti pagal galiojančius įstatymus. O kad įstatymuose apstu spragų, nelogiškumų - irgi niekam ne paslaptis. Ne be reikalo kalbama, kad ant teisingumo svarstyklių papuolęs žmogus neretai jaučiasi kaip nusipirkęs loterijos bilietą - išlos mažiau ar daugiau arba visai praloš...
