Sigitas STASAITIS
Šiaulietis Algimantas Markauskas (1958 - 1998 m.) buvo iš tų bjauriųjų verslininkų, kurie turtėti moka tik apgaudinėdami biznio partnerius. Pinigus jis krovėsi pardavinėdamas svetimus sūrius, iš nenupirktų miltų savo kepyklose kepdamas bandeles, galop pabandė nedorai pasipelnyti ir iš svetimo nekilnojamojo turto - iš kito sukčiaus, Eugenijaus Šedžio, pigiai nusipirko suklastotas akcijas. Deja, nešvarūs pinigai niekam laimės neatnešė: A. Markauskas su savo drauge S. Beleckyte (1969 - 1998 m.) neteko gyvybių, o dėl turto juos nužudę E. Šedys, K. Gaučys bei R. Sinickis nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Tai pirmas nuosprendis Lietuvoje, kai iš karto trims kraugeriams paskirta aukščiausioji bausmė. Be to, kraupusis nusikaltimas atskleistas kitų nusikaltėlių dėka.
Prapuolė be pėdsakų
Šiauliečio Antano Beleckio (56 m.) gyvenimas apvirto aukštyn kojomis 1998-ųjų sausį, kai netikėtai dingo dukra Saulė Beleckytė ir jos draugas A. Markauskas. A. Beleckis dažnai lankydavosi name Palangos gatvėje, kur gyveno pora, santykiai su abiem buvo draugiški. 1998-ųjų sausio 8-ąją šiaulietis aplankęs dukrą išėjo namo, o kitą dieną jį jau pasitiko tuščias namas. Nerimą kėlė iš bado kaukiantis poros numylėtinis rotveileris. A. Beleckiui netilpo galvoje, kad dukra ir žentas būtų galėję išvykti apie tai neprasitarę.
Po kelių parų A. Beleckio reikalavimu namą Palangos gatvėje apžiūrėjo kriminalistai. Specialistai paaiškino jokių užpuolimo ar įsilaužimo pėdsakų nematą. Pridūrę neabejoją, jog A. Markauskas su sugyventine greičiausiai bus pasislėpę nuo kreditorių, policininkai išvyko.
Sausio 12-ąją prie Bubių (pietinis Šiaulių priemiestis) medkirčiai aptiko prabangųjį A. Markausko BMW 735. Mašina stovėjo miškelyje apmesta šakomis. Netoliese rasti ir kai kurie sugyventinių daiktai, tačiau jų pačių, kad ir kiek policija ieškojo, nebuvo nė kvapo. A. Beleckis kasdien vis labiau tikėjo, kad atsitiko kažkas baisaus. Tik kas? Savo nuogąstavimais vyras pasidalino su geriausiu dingusiojo draugu Kostu Gaučiu (41 m.) nė neįtardamas, kad šis su paslaptimi glaudžiai susijęs. K. Gaučys puikiai vaidino susikrimtusį: rotveileriui atveždavo dešrelių, o kai galutinai praradęs viltį tėvas už dukros vėlę užpirko Mišias, jose dalyvavo. Dalyvavo ir Beleckiams minint Saulės dingimo metines.
Prapuolėliams per kelis mėnesius taip ir neatsišaukus, policija galop užvedė paieškos bylą. Buvo pasidomėta ir dingusio Algimanto praeitimi. Štai tada išaiškėjo labai įdomių dalykų.
Aferos su sūriais ir miltais
A. Markauskas turto siekė nuo jaunų dienų nesiskaitydamas su priemonėmis. 1985 metais jis, jaunas joniškietis, užsirišęs draugovininko raištį, sustabdė "Stumbro" sunkvežimį ir su sėbrais pagrobė visą vežtąją degtinę. Kalbama, kad Algimanto žmona darbe draugei prasitarė, jog jų garažas pilnas degtinės butelių. Prasitarė nežinodama, jog kalbasi su... prokuroro žmona. A. Markauskas, aišku, tuoj pat buvo suimtas ir taip prokurorui padėjo padaryti karjerą. Tuomet už valstybės turto grobimą itin stambiu mastu buvo net sušaudoma - kaltintojas teismui kaip tik ir siūlė A. Markauskui skirti aukščiausią bausmę. Pagal keturis Lietuvos SRS baudžiamojo kodekso straipsnius nuteistas kalėti 15 metų, A. Markauskas į laisvę grįžo po aštuonerių, 1993-aisiais, mat papūtus atgimimo vėjams į socialistinį turtą imta žiūrėti kiek kitaip. Algimantas į Joniškį nebegrįžo, Šiauliuose apsigyveno pas Šiaulių VPK Tardymo skyriaus sekretorę S. Beleckytę, vėliau perėjusią dirbti į tokias pat pareigas Šiaulių apylinkės teisme. Plėšikauti ant plento sugrįžėlis daugiau nėjo - energingai ėmėsi stambaus masto aferų.
Kaupti kapitalą A. Markauskas pradėjo apgaudinėdamas tuomet dar naivius verslininkus, tačiau žarstyti žarijas buvo linkęs svetimomis rankomis. 1995-aisiais jis pastebėtas bendraujantis su joniškiečiu Stanislovu Joniškiu (1954 - 1995 m.), kuris iš Joniškio pieninės paėmė sūrių už maždaug pusę milijono litų ir neatsiskaitė. Policijai ėmus aferisto ieškoti, komersantas dingo be pėdsakų. Yra rimtų įtarimų, jog S. Joniškis tebuvo mafijos parankinis ir, atlikęs savo darbą, buvo sunaikintas. Kaip ten bebūtų, tačiau po S. Joniškio aferos A. Markauskas pastebimai praturtėjo. Kai 1994-ųjų pavasarį bankrutavo stambiausias Šiaulių pažadukas R. Filipavičius, palikęs apie 10 milijonų litų skolų, jo gražiajam namui Šiauliuose, Palangos gatvėje, buvo paskelbtos varžytynės. Šį pastatą stebėtinai pigiai, už 60 000 litų, įsigijo A. Markauskas, tik pirkinį apdairiai užregistravo motinos vardu. Apsirūpinęs gyvenamuoju plotu A. Markauskas nusipirko (irgi motinos vardu) kontrolinį UAB "Kastalvis" akcijų paketą ir tapo kepyklų Vilniuje bei Šiauliuose bendrasavininkiu. 1996 metais A. Markauskas į savo kepyklas iš Bubių malūno atsivežė 10 tonų aukščiausios rūšies miltų, už kuriuos taip ir nesumokėjo. Vėliau aferistas pats neberizikuodavo - iš Bubių bei Rietavo malūnų miltus tonomis ėmė A. Markausko pasiuntinys Rolandas Sinickis (26 m.). Šis šiaulietis už prekę malūnams irgi nesumokėdavo, nes, pasak R. Sinickio, miltus pasiimdavo A. Markauskas.
Sukčius nutarė apgauti sukčių
Šiauliuose registruotos investicinės bendrovės "Kirstnė" akcininkai Šiauliuose, J. Basanavičiaus gatvėje, už savo indėlius buvo įsigiję 1 500 kvadratinių metrų naudingojo ploto dviejų aukštų pastatą, kurio inventorizacinė kaina - per 1,7 milijono litų. 1996 metais "Kirstnės" direktorius šiaulietis Eugenijus Šedys (40 m.) tą pastatą įkeitė "Ankoro" bankui už 140 000 litų su tais laikais normaliomis 30 procentų palūkanomis. Už pasiskolintus tūkstančius E. Šedys vystė dėvėtų drabužių bei automobilių biznį, tačiau bankrutavo. Matydamas, kad už negrąžintą kreditą bankas netrukus atims įkeistą pastatą, E. Šedys susitarė su A. Markausku "prasukti" aferą - indėlininkus ir banką apgauti, o pastatą pasisavinti. 1997-ųjų sausio 7-ąją E. Šedys taip suklastojo "Kirstnės" dokumentus, kad stebuklingai tapo vienvaldžiu bendrovės akcijų savininku. Nieko nelaukęs sukčius neteisėtai įgytas akcijas pardavė A. Markauskui (70 proc.) bei S. Beleckytei (30 proc.). 1997-ųjų pabaigoje apgautieji "Kirstnės" akcininkai kreipėsi į policiją, STT bei teismą ir paprašė išgelbėti jų pinigus, apgavikiškas E. Šedžiaus manipuliacijas pripažinti negaliojančiomis. Kol vyko aiškinimasis dėl akcijų, kreditą davęs "Ankoro" bankas pats bankrutavo - nebeliko, kas už negrąžintą kreditą paimtų pastatą. Tuomet E. Šedys sumąstė naują aferą: pašalinti A. Markauską su S. Beleckyte, sunaikinti akcijų pardavimo sutartį ir, vėl tapus savininku, pastatą J. Basanavičiaus gatvėje dar kartą parduoti. "Akistatos" žiniomis, E. Šedys jau net buvo radęs pirkėją.
Gal, 1998-ųjų sausį apžiūrėdami be žinios dingusio A. Markausko namą, kriminalistai ir būtų pastebėję kulkos pėdsaką kompiuteryje, o štai išsiaiškinti, kas ir už ką pašalino Algimantą su Saule, surasti užkastus jų lavonus tuomet nebuvo jokių šansų. Viskas išaiškėjo, kai į bėdą patekę Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetai padarė sandėrį - informaciją išmainė į laisvę.
Viską išaiškino banditai
1998-ųjų gruodžio 22-ąją Šiaulių centre policijai atsitiktinai su ginklais įkliuvo miesto nusikalstamo pasaulio autoritetai Ramūnas Stungurys (35 m.), pravarde Muminas, bei Eulogijus Karklius (31 m.). Iškėlus baudžiamąją bylą įkliuvėliai iki teismo buvo paleisti už piniginį užstatą. Netrukus ši byla buvo nutraukta ir mieste imta kalbėti, kad nusikaltėliai vėl papirko teisėsaugininkus. Iš tikrųjų buvo padarytas abiem pusėms naudingas itin slaptas sandėris. Mainais už laisvę R. Stungurys su E. Karkliumi prokurorams išdavė, kad A. Markauską bei jo draugę nužudė R. Sinickis, E. Šedys bei buvęs geriausias Algimanto draugas Kostas Gaučys.
Muminas tai išsiaiškino jam pačiam labai netikėtai. Mat tuo metu Šiauliuose tarp nusikaltėlių buvo kilęs karas, kai kurios grupuotės mėgino perdalinti įtakos sferas, net užsimojo sunaikinti legendinius Šiaulių "princus". Pirmasis iš "princų" krito Vladislovas Šiaulys, pravarde Žemaitukas. 1997-ųjų spalio 16-ąją jis įsėdo į pažįstamo šiauliečio R. S. automobilį ir daugiau gyvo jo niekas nematė. Be darbo likusiam V. Šiaulio vairuotojui bei asmens sargybiniui Gedui Zemeckui (35 m.) tam tikros jėgos pasiūlė už 3 000 JAV dolerių atlyginimą nušauti kitą miesto nusikaltėlių autoritetą - R. Stungurį. G. Zemeckas pats žudyti pabijojo, atlikti kruviną darbą pasamdė bendraamžį savo bičiulį Rimą Stanevičių (35 m.). Pastarasis savo ruožtu - K. Gaučį. Kostas irgi pabūgo rizikuoti savo kailiu, tad užsakymo imtis įkalbėjo R. Sinickį. Rolandas sutiko. Gavęs 1 500 JAV dolerių avansą bei kroatišką pistoletą-kulkosvaidį "Agram-2000", jis ilgokai sekė R. Stungurį, tačiau paskutiniu momentu taip pat praskydo ir Muminui viską išklojo. Norėdami išsiaiškinti žmogžudystės užsakovus, Šiaulių banditai Mumino draugai į policiją nesikreipė - sugavę G. Zemecką, R. Stanevičių, K. Gaučį ir R. Sinickį rado efektyvių būdų, kaip savo priešus prakalbinti. Miške tardytieji prisipažino ne tik apie užsakymą nušauti R. Stungurį, bet ir apie savo juodą darbą A. Markausko namuose.
Tarėsi, kaip pribaigti
Pirmasis buvo suimtas R. Sinickis, kuris naiviai tikėjosi nuo atsakomybės pasislėpti Vilniuje. Tardymo izoliatoriuje vyras praskydo ir daug ką prisipažino. Pagal Rolando parodymus netrukus už grotų atsidūrė ir E. Šedys su K. Gaučiu. Pastarieji, ko gero, iki gyvenimo galo nirš ant R. Sinickio, nes patys nė už ką nenorėjo prisipažinti žudę sugyventinius. Pernai balandį atkasus poros kūnus spyriotis tapo beprasmiška, tad užsispyrėliai pakeitė taktiką - kaltę ėmė versti vienas kitam.
E. Šedys, K. Gaučys bei R. Sinickis iš pradžių buvo susimokę sugyventinius susprogdinti, vėliau - nušauti. E. Šedys iš R. Stanevičiaus už 100 JAV dolerių išsinuomojo automatą "Scorpion" su duslintuvu - melavo eisiąs pamedžioti. Tą ginklą E. Šedys perdavė R. Sinickiui. 1998-ųjų sausio 8-ąją visi trys atvažiavo prie A. Markausko namo. Kai Saulės tėvas išėjo, R. Sinickis vienas užėjo vidun. Tuo metu A. Markauskas sėdėjo prie kompiuterio, o S. Beleckytė gulėjo lovoje. Svetainėje išsitraukęs automatą, R. Sinickis paleido šešių šūvių seriją ir A. Markauską nukovė vietoje. Po to šovė į S. Beleckytę, tačiau vamzdyje buvo likęs vienintelis šovinys, tad moteris buvo tik sužeista į pilvą. Pamatęs, jog neturi kuo pribaigti besiraitančios ir cypiančios Saulės, žudikas mobiliojo ryšio telefonu paskambino mašinoje laukusiems sėbrams ir ėmė tartis, ką daryti. Tada iš virtuvės atsinešė peilį ir sužeistajai perrėžė gerklę, o pribaigė pasmaugęs automato diržu. Baigęs kruviną reikalą R. Sinickis į namą įleido E. Šedį ir K. Gaučį. Visi trys lavonus sukišo į paruoštus polietileno maišus, kruopščiai išplovė kraują, sutvarkė kambarius, sunaikino kulkų pėdsakus. Kūnus įmetę į A. Markausko BMW 735 bagažinę, žudikai pasuko į miškelį šiauriau Šiaulių. Užkasę aukas prie Bridų sąvartyno, jie nuvažiavo į kitą mišką, piečiau Šiaulių, ir ten paliko automobilį.
Norėjo ištirpdyti rūgštyje
Po kelių dienų galvažudžiai susizgribo, kad ant polietileno maišų gali būti likę įkalčių - jų pirštų atspaudų. E. Šedys su K. Gaučiu kūnus atkasė, ketino juos sudeginti ir jau buvo apipylę benzinu, tačiau pagalvojo, jog dūmai gali privilioti praeivius, tad apmetė negesintomis kalkėmis. Dar po kiek laiko žudikai nusprendė lavonus ištirpdyti sieros rūgštyje. Tam tikslui R. Sinickis iš Vilniaus buvo atsivežęs apie 40 litrų šio chemikalo, tačiau tą dieną, kai buvo nuspręsta kūnus tirpdyti, kita Šiaulių teroristų grupuotė susprogdino miesto Mokesčių inspekciją. Žudikai nutarė, jog būtų neprotinga vežiotis rūgštį ir kasinėti, kai policija neriasi iš kailio ieškodama sprogdintojų ir rengia įvairias operacijas.
Teisme vienintelis R. Sinickis pakartojo parodymus, duotus per parengtinį tardymą. Kad buvę sėbrai neimtų keršyti, Rolandas nuosprendžio klausėsi atskirame teisiamųjų suole saugomas policininko. Prisipažinimas nepadėjo - už dviejų žmonių nužudymą jaunas vyras nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Lygiai tokias pat bausmes gavo ir žmogžudystės bendrininkai E. Šedys su K. Gaučiu. Pastarieji žinią sutiko be emocijų, žiaumodami kramtomąją gumą.
Už pasikėsinimą nužudyti R. Stungurį bei neteisėtą apsiginklavimą R. Stanevičius su G. Zemecku nuteisti kalėti po 9 metus sustiprinto režimo kolonijoje. Pritaikius Amnestijos įstatymą įkalinimo laikas jiems sutrumpintas iki pusaštuntų metų. Iš salės išvedamus žmogžudžius prakeiksmais palydėjo Saulės tėvai.
Teismas kol kas nenusprendė, kur padėti miške rastą A. Markausko automobilį, kuris, kaip paaiškėjo, buvo pavogtas Lenkijoje.
