Vestuvių diena nenumaldomai artėjo. Suknelę jau buvau išsirinkusi ir nusipirkusi, o štai mano išrinktajam, kuriam nei ūgio, nei pečių pločio Dievas nepagailėjo, kostiumo niekur negalėjome rasti. Nusprendėme, jog vienintelė išeitis - kostiumą siūdintis. Pagal draugų ir pažįstamų rekomendacijas radome labai gerą siuvėją. Nuėjome, šis išmatavo ir po savaitės liepė ateiti pasimatuoti. Apsidžiaugėme: čia tai bent meistras! Po savaitės mes vėl meistro namuose. Išrinktasis pasimatavo fraką - visai neblogai: nei per trumpas, nei per siauras, atrodo, viskas gerai. O štai kelnės... siauros ir trumpos, vos vos kulkšnis siekia. Meistras apžiūrėjo ir nepatenkintas sako:
- Jūs tikriausiai papilnėjote per tą savaitę!
Mano jaunikis nevilties apimtas ir įpykęs atrėžė:
- Taip, ir gerokai ūgtelėjau!
