Sigitas STASAITIS
Visi žinom, kad Lietuva - Marijos žemė. Ne vienam kančiose ir ašarose skendinčiam besimeldžiančiajam yra apsireiškusi švenčiausioji panelė Marija. Tačiau iš padebesių į Lietuvą kartkartėm leidžiasi ne tik Marija, bet ir ateiviai iš kitų planetų. "Kranklio" korespondentas specialia mobilia antena užfiksavo jų balsus ir prietaisais nustatė, jog ufonautų bazė - Pakruojo miškuose.
Tai, kad Žemę tyrinėja ateiviai iš kitų planetų, ko gero, niekam nekyla abejonių. Tačiau kiek jie gali suktis orbitoje ir stebėti žmogeliukus-skruzdėliukus iš aukštybių? Kartkartėm reikia ir nusileisti, kojas pramankštinti.
Vieną naktį Kabališkiuose, prie Lygumų Pakruojo rajone, nutiko paslaptingi keisti dalykai. Vienkiemio gyventoja 53 metų Vida susiruošė pamelžti pievoje besiganančią savo karvutę Negrę. Vos prie jos pritūpė - pajuto, kaip kažkas tampo už apykaklės. Kiek ponia Vida besidairė, nieko įtartino nematė. Grįžusi namo papasakojo namiškiams. Tie irgi patraukė pečiais ir patarė Vidai daugiau pas karvę taip vėliai neiti, melžti vakare - kaip visi žmonės.
Jau po vidurnakčio, apie 1 valandą, Vidos dukra 23 metų Vilma pamatė pro langą šviesą, sklindančią nuo ganyklos pusės. Švytėjimą matė ir kitame trobos gale gyvenantis Petras (58 m.) bei pikti sodybos šunys. Tačiau šviesa sudomino tik skalikus - jie taip lojo, kad vos nuo grandinių nenusiplėšė. Petras su Vilma buvo taip pavargę, jog nė vienas jų net pro langą nežvilgterėjo.
Tačiau didžiausias netikėtumas laukė rytą. Apie pusę aštuonių į ganyklą melžti Negrės atėjusi Vilma apstulbo pievoje radusi maždaug 10 metrų skersmeniu išguldytą žolę. Žolė buvo išgulusi trim taisyklingais ratais. Negana to, pievoje tvyrojo keistas kvapas. Pamelžusi karvę ponia Vida pasijuto blogai - tapo silpna. Be to, žolė pievoje buvo slidi. Ponia Vida, numetusi kaliošus, įsispyrė į batus, tačiau vaikščioti po pievą netapo lengviau, moteris ėjo svyruodama, ką beėmė, viskas krito iš rankų. Savijauta pagerėjo tik numigus.
Pasklidus gandui apie paslaptingus reiškinius, į Kabališkius ėmė būriais traukti smalsuoliai, mokslo žinovai bei ligoniai.
Kažkoks fiziką mokykloje gerai besimokęs pilietis kažkokiu prietaisu nustatė, jog pievoje galėjo sprogti kamuolinis žaibas. Tai jis naktį švietė, jis ir žolę bus išguldęs. Žaibas bus ir pievą prismardinęs, ir elektros laukus palikęs, kurie dar dabar juntami.
- Nesąmonė, - pareiškė specialistas ateivių klausimais. Jis labai tiki kitų pasaulių gyvybe, renka visą mokslinę medžiagą, tai yra laikraščių iškarpas apie juos. - Tai tik ateivių darbas. Kur tu matęs, kad Lietuvoje žaibuotų gilų rudenį?
Specialistas "Krankliui" pateikė savo versiją. Pievoje ties Kabališkiais yra ufonautų oro uostas. Nelemtąją naktį jie, matyt, norėjo nusileisti, tačiau negalėjo, nes Vida melžė karvę. Norėdami, kad moteris greičiau baigtų, ją skubino tampydami už apykaklės nematomu čiuptuvu. O gal net norėję Vidą pagrobti ir išsivežti bandydamas į Marsą, tačiau nepajėgę, nes Vida yra apkūnoka, o ateiviai - patys matėte juos kino filmuose - nupiepę, mažučiai, silpnučiai. Kur jiems pakelti Lietuvos ūkininkę!
Kai Vida nupėdino namo, ufonautai tikrai buvo nusileidę, todėl ir šviesos švietė, ir žolė išguldyta, ir šunys lojo. Galima spėti, kodėl ateiviai taip nekantravo - gal labai norėjo nusišlapinti? Kaip kitaip paaiškinti likusį keistą kvapą, nuo kurio Vidai buvo bloga?
"Kranklio" korespondentas nuvyko į Kabališkius su vaiduoklių gaudymo prietaisais. Pravažiuojant pro kaimą ir ateivių pievą, antena ėmė gaudyti keistus triukšmus. Kuo arčiau į vakarą, tuo daugiau triukšmų 3,6 megaherco dažniu girdėjosi. Galop temstant pasigirdo, kaip ateiviai šaukia žmones. Galia, kad jų šneka mums nesuprantama - švilpia keliais tonais, ir tiek.
Išėjusi Vidos dukra Vilma paaiškino, jog mamos nėra namie. Ką gi, teko ieškoti kitų liudytojų - nepaklausi gi šunų ir Negrės.
Vienas sutiktas kaimietis iš gretimo Armonaičių kaimo pateikė savo versiją:
- Manau, kad dėl visų įvykių bus kalčiausias ne Marsas, o pakruojietiškas stiprus naminis alus, kurį ponia Vida labai mėgsta. Kartais padauginusi užmiršta karvę pamelžti, tai ta galėjo per naktį ratais risnoti, kol liko ištrypti apskritimai. Kai man rytą būna silpna, daiktai iš rankų krenta, žengiant kūnas svyruoja, o numigus pagerėja - aš vadinu tai ne ateivių pokštais, o pagiriomis. Sakot šiandien Vidos nėra namie? Ką tik ją mačiau su dukra Lina traukiančias namo iš Lygumų į Kabališkes. Abi buvo jau paveiktos ateivių - kojos slidinėjo, eisena netvirta. Dabar tikriausiai gydosi miegu.
Et, ar maža ką girtuokliai pripaisto. Faktai byloja, jog išskridusių ateivių šlapimas pievoje paliko gydomųjų galių. Tai liudija paslaptingi išgijimai. Viena pagyvenusių žmonių pora pasėdėjo rate ir močiutei nukrito kraujo spaudimas. Kažkokiam iš toli atvykusiam seneliui grįžus iš marsiečių oro uosto (pievos) atlėgo galvos skausmas. Pačiai Vidai, kalbama, pabuvus skraidančios lėkštės nusileidimo vietoje, nustoja mausti ranką. Kelioms moterims atvirkščiai - pievoje ėmė darytis bloga. Na o didžiausias stebuklas - katino pagijimas.
Sunkiai pasiligojo vieno vyriškio mylimas katinas. Po kojytės operacijos jis brangų gyvulėlį atvežė ir padėjo pačiame žolės skritulio viduryje. Pagulėjęs kelias minutes katinas kad šoks - ir tekinomis į miškelį. Savininkas turėjo vargo, kol padedamas Vilmos vyro išgijusį katinėlį pagavo.
Bevažinėdamas po apylinkes "Kranklio" korespondentas rado ir daugiau įrodymų, jog ateivių bazė - būtent ties Pakruoju. Pakalbinta karvę melžusi Adolfina iš Lygumų sakė prieš keliolika metų, kai dar sovietmečiu dirbo valgykloje, irgi mačiusi neatpažintą skraidantį objektą su žiburiukais. Šalia Daušiškiuose yra oro uostas, tai moteris pamaniusi, kad iš ten lekia kokia kariškių skraidyklė. Vidos, kurią ufonautai tampė už apykaklės, dukros Vilma ir Lina maždaug prieš dešimtmetį irgi vos pabėgo persekiojamos šviesų iš dangaus. Skeptikams patvirtiname, kad Vilma alaus negeria, ja tikrai galima tikėti.
Jei ateiviai ponią Vidą ir bandė pagrobti, tai nesėkmingai. Žymiai mažiau pasisekė ekstrasensei iš Šiaulių Teresei Varanavičienei, kurią ateiviai buvo pačiupę ir nusiskraidinę į ekskursiją po savo planetą. T. Varanavičienė yra tvarkinga ir negerianti moteris, ja tikrai galima tikėti. Kitados medicinos seserimi ketinusi tapti, tačiau mokslų taip ir nebaigusi žiniuonė kasdien priiminėja ligonius, kuriems padedanti antgamtinėmis savo galiomis bei kosmoso jėgomis. Aiškiaregė kartą davė interviu, kuriame papasakojo, kaip kitoje planetoje stebėjusi panašų į mūsiškį gyvenimą. Ten mačiusi ir beždžionę purvinais nagais, ir gulbiuką. Sužinojusi ir paslaptį, kodėl mes nematome į Žemę mūsų sekti atlėkusių skraidančiųjų lėkščių. Marsiečiai Teresei išdavė paslaptį, jog savo laivą iš balionėlio apipurškia specialiais garais ir... tampa nematomi! Kai pasismaugė kaimynės Ancės karvė, T. Varanavičienė tvirtina prie namų regėjusi jai vienai apsireiškusią 3 metrų ūgio (!) švenčiausiąją mergelę Mariją.
"Kranklys" sužinojo, kad gydytojas Povilas Stankūnas irgi domisi informacija apie ateivius.
- Žmonės nuo žilos senovės matė nepaaiškinamus reginius, tik jie keitėsi pagal epochą. Viduramžiais žmonės nuolat matydavo šventuosius, tačiau žymiai dažniau - nelabuosius, raganas ir net drakonus. Prieš 100 metų raganomis ir pabaisomis nustota tikėti. Kai buvo iškelta hipotezė, jog Marse gali būti gyvybė, nuo to laiko tūkstančiai žmonių matė marsiečius bei jų skraidančias lėkštes. Išpopuliarėjus ekstrasensams, tapo madinga vytelėmis, vielutėmis ar švytuoklėmis rasti energetiškai "stiprias" vietas.
- Prieš keliasdešimt metų išsiaiškinta, jog Marse bet kokiai gyvybei per šalta, be to, nėra oro. Tada ėmė rastis pranešimų apie matytus ateivius iš kitų galaktikų. Yra šimtai žmonių, kurie tvirtina buvę atskridėlių pagrobti ir tyrinėti, tūkstančiai sako pasijutę geriau pabuvę piramidėse bei energetiškai "pakrautose" vietose.
Nenoriu sakyti, kad visi meluoja ar nusišneka. Kartais žmonėms tereikia žinoti, jog tai ypatinga vieta, ir ten pabuvę jie pasijaučia geriau. Žinoma, nuo vėžio, silpnaprotystės ar kitų lėtinių ligų piramidės bei paslaptingos "energetinės" vietos nė vieno neišgydė, tačiau jei žmogų prie jų traukia, ten patinka, jei jis ten pasijunta geriau, kodėl neapsilankius? Dėl ateivių iš kitų planetų sunkiau. Niekas nežino, kaip tokius pareiškimus patikrinti ir įrodyti, o patys ufonautai kažkodėl vengia viešumo, nors tu ką. Tik dėl vienų reginių esu tikras iš savo profesinės patirties. Kai ilgai gėrusiam piliečiui ima rodytis mėlynos gyvatės, geltoni žmogeliukai ar žali velniukai - tai tikrai ne marsiečiai. Nuo pastarųjų išgydoma. Tereikia mesti gerti ir kreiptis į Priklausomybių ligų centrą.
