Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolietė Ona Poniškaitienė (61 m.) prieš devynis mėnesius liko našlė, nes jos vyras Klemensas (56 m.) tapo eismo įvykio mirtina auka. Šiomis dienomis Marijampolės prokuratūros pareigūnai padėjo tašką avarijos tyrime ir jį nutraukė. Tai išgirdusi našlė tik atsiduso ir nusivylusi pratarė:
- To ir reikėjo tikėtis. Kasdien aplinkui tik ir girdime, kiek yra netiesos - meluojama net tada, kai tiesa akivaizdi. Apmaudu. Bet ką gali padaryti paprastas žmogus prieš didelę ir gerai įsuktą melo mašiną?
Vyrą surado... morge
Antrosios grupės invalidas K. Poniškaitis bene trejus pastaruosius metus jautė nesveikatą (kankino aukštas kraujospūdis, negalavo širdis), todėl medikai rekomendavo jam kuo daugiau judėti ir taip nutolinti grėsusią reikiamą operaciją. Klemensas pradėjo mankštintis važinėdamas dviračiu netoli namų. Taip buvo ir lemtingu jam tapusį praėjusių metų birželio 29-osios rytą - į trasą jis susiruošė apie šeštą valandą.
Kelias valandas nesulaukusi grįžtant vyro, Ona pradėjo nerimauti - gal Klemensas dėl sveikatos problemų kur nukrito ir jau patekęs į ligoninę? Nekantraujanti ir įkyrių minčių kankinama moteris griebėsi telefono. Policijos budėtojas, jau žinodamas, kad mieste yra įvykusi avarija ir jos auka tapusio pusamžio vyro asmenybė kol kas nenustatyta, patarė marijampolietei paskambinti į ligoninės Priėmimo skyrių. Čia Onutei iš karto buvo pakviestas avariją įregistravęs ir iš ligoninės dar neišėjęs policijos tyrėjas. O. Poniškaitienei detaliau apibūdinus savo ieškomą vyrą, pareigūnas iškart suprato, kad moteris kalba apie žuvusįjį. Ji buvo pakviesta ateiti į lavoninę. Čia nelaimėlė atpažino savo vyrą, su kuriuo paskutinįkart matėsi ankstyvą rytą, kai jis kieme krapštinėjosi prie dviračio ir ruošėsi įprastai mankštai...
Kaltininką nustatė per dieną
Įvykį tyręs pareigūnas, surinkęs pirminius duomenis, prabilo apie aiškią baigtį: avarijos kaltininkas yra K. Poniškaitis, per šviesoforu nereguliuojamą pėsčiųjų perėją važiavęs dviračiu, net neįsitikinęs, ar prie perėjos neartėja jokia mašina, o jis privalėjęs dviratį vestis šalia. To reikalauja Kelių eismo taisyklės. Kaip užfiksuota dokumentuose, tarnybinis "Falck Security" apsaugininkų automobilis "Opel Astra", vairuojamas tarnybos darbuotojo marijampoliečio Dariaus Kvedaravičiaus (31 m.), perėjoje kliudė, partrenkė ir mirtinai sužalojo dviračiu važiavusį vyrą. Vairuotojo ir kartu su juo buvusio kito apsaugininko teigimu, dviratininką jie pastebėjo per vėlai - kai šis netikėtai įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį. Greitai buvo nustatyta, kad automobilis "Opel Astra" važiavo leistinu (!) greičiu, vairuotojas buvo blaivus ir, pastebėjęs kliūtį, elgėsi reikiamai.
Po laidotuvių O. Poniškaitienė, jau žinodama, kad jos vyras pats apkaltintas dėl savo žūties, ir tuo netikėdama, pravėrė Marijampolės prokuratūros duris.
- Kai žūva žmogus, iš jį mylėjusių artimųjų atimama tai, kas buvo brangiausia, ir skausmas lieka visam gyvenimui, - prisiminė prokuratūroje išsakytas savo mintis Onutė. - Todėl labai jau absurdiškai atrodo vos per vieną dieną baigiamas tokios nelaimės priežasčių ir aplinkybių tyrimas. Sąžiningas pareigūnas net smulkią vagystę turėtų analizuoti ilgiau, o čia - nutrūkęs žmogaus gyvenimas! Juolab kad mane iš karto pasiekė kitokia tos rytinės tragedijos versija. Neskubėjau patikėti pirmąja išvada dar ir dėl to, kad visi tik ir kartojo: pamatysi, bus kaltas žuvusysis - juk visada taip, nes jis jau negali apsiginti. Tai mus, namiškius, vertė žinoti daugiau, domėtis giliau.
Prokurorai iškart išgirdo moters prašymą. Įvykio tyrimas buvo atnaujintas ir perduotas kitam policijos pareigūnui.
Tiesos ieškojo skelbimais
- Mano vyras visada nulipdavo nuo dviračio kirsdamas perėją - ir anūką to visuomet mokė, tai negi turėjo būti vienas kartas ir kitoks, ir lemtingas? - savo dvejonėmis dalijosi Ona. - Ir dar buvo labai keista, kad žuvusysis po įvykio buvo neatpažintas. Juk tame tarnybiniame automobilyje sėdėjęs kitas apsaugininkas - tai buvęs vyro bendradarbis, kai abu darbavosi cukraus fabrike, vyro gero bičiulio sūnus. Greičiausiai jam buvo nepatogu ar nenaudinga "atpažinti". Uniformuoti vyrai pateko į avariją, uniformuoti ją analizavo (kaip toje patarlėje, ranka ranką plauna) - man ir mano vaikams tai kėlė daug abejonių. Be to, per laidotuves vieni per kitus pradėjo kalbėti, kad sklinda kalbos, jog vyras per perėją ne važiavo, o ėjo vedinas dviračiu.
Norint patiems išsiaiškinti tikrąją tiesą, Klemenso dukra Eglė (21 m.) apvaikščiojo savo mikrorajono teritoriją (avarija įvyko netoli namų) ir įvairiose vietose - namų laiptinėse, ant stulpų, ant medžių - paliko skelbimus. Juose žuvusiojo artimieji prašė atsiliepti žmones, mačiusius lemtingojo ryto avariją, ir, dar nežadėdami jokio atlygio, nurodė savo namų telefoną. Netrukus namiškiai sulaukė nemažai skambučių, kuriais buvo pranešta, kad nelaimėlis dviratį vedėsi, tačiau žmonės teigė tai tik girdėję iš kitų. Tik marijampolietės Vitalijos Sadlovskos (40 m.) žinia buvo kitokia. Netoli perėjos, daugiabučiame name, gyvenanti moteris tikino tą rytą pati vos spėjusi pereiti per gatvę ir išvengti susidūrimo su labai greitai (!) prie perėjos priartėjusiu apsaugos automobiliu. Ji tvirtino iš anksto pastebėjusi šaligatviu važiavusį dviratininką. Anot Vitalijos, įspūdingo stoto nepažįstamas vyras (Klemensas svėrė apie 120 kilogramų) prieš perėją nelengvai nulipo nuo dviračio ir per gatvę leidosi pėsčias. Tada staiga pasigirdo trenksmas ir ką tik gatvę perbėgusi Vitalija atsisukusi pamatė, kad dviratininkas nuo susidūrimo smūgio buvo pamėtėtas apie tris metrus. V. Sadlovska tokius parodymus pateikė ir policijoje.
Kiek vėliau atsirado ir liudininkas Česlovas Sirvidas (58 m.), Poniškaičiams nepažįstamas netolimos gatvės gyventojas, kuris taip pat oficialiai paliudijo matęs avariją ir kategoriškai tvirtino: žuvusysis prieš nelaimę per perėją dviratį vedėsi!
Dviem žmonėms liudijant prieš kitus du - apsaugos automobilio vairuotoją Darių ir jo kolegą Valdą Mauručą (36 m.), buvo paskirta kompleksinė autotechninė teismo medicinos ekspertizė. Ji atliekama Vilniuje - sudėtingus įvykius analizuoja patyrę ekspertai.
Ekspertų išvada - vairuotojo naudai
Kelis mėnesius trukusi ekspertizė pateikė išvadą, kuri suglumino (ir nuliūdino) K. Poniškaičio artimuosius. Joje teigiama, kad pagal dviračio ir automobilio sugadinimo požymius labiau tikėtina (!), jog K. Poniškaitis per perėją važiavo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisykles - sudarė kliūtį priartėjusiam automobiliui. (Dvejojančius ir tiesos ieškančius žmones visuomet labai piktina ekspertų išvados, kuriose teigiama ne kategoriškai, o su prielaidomis. Todėl O. Poniškaitienė ir šiandien linkusi skelbti, kad teisėsaugoje tiesos ieškoti neverta.) Išvadoje taip pat teigiama, kad mažesnioji avarijos kaltės dalis tenka ir vairuotojui D. Kvedaravičiui - jis miesto gatve privalėjo važiuoti iki 50, o važiavo 72 kilometrų per valandą greičiu. (Iškart po avarijos buvo melagingai skelbiama, kad apsaugininkas važiavo leistinu greičiu. Toks melas paskatino O. Poniškaitienę manyti, kad meluojama ir daugiau.) Be kita ko, išvadoje sakoma, kad leistinu greičiu važiuodamas vairuotojas būtų turėjęs galimybę greičiau sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su žmogumi.
Gavus ekspertų išvadą, dar kartą buvo apklausti du liudininkai, iki tol tvirtinę, kad dviratininkas per perėją ėjo pėsčias. Č. Sirvidas tvirtai laikėsi savo, o V. Sadlovska jau sudvejojo - esą galėjo ir nematyti momento, kaip K. Poniškaitis nulipo nuo dviračio. Be to, ši moteris pareigūnams tvirtino, kad dviratininkas atvažiavo šaligatviu iš vienos pusės, o kiti surinkti duomenys liudijo visiškai priešingai. Todėl V. Sadlovskos parodymus pareigūnai įvertino prieštaringai ir jais nesivadovavo. Visa tai apibendrinus, beliko nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad pagrindinis kaltininkas yra žuvęs asmuo. Eismo priežiūros poskyriui nurodyta, kad apsaugininkas D. Kvedaravičius pažeidė Administracinės teisės kodeksą, tad už tai jis baustinas administracine tvarka (bauda).
Našlė pasigedo žmoniškumo
- Net jeigu ir būtų Klemensas važiavęs per perėją, ar šitaip turėjo elgtis po jo žūties automobilio vairuotojas? - liejo nuoskaudą našlė. - Niekas iš tos darbovietės neatėjo ir nepakalbėjo. Ar dabar jų įmonės vardas pavyzdinis? Užuojautos žodis, pasakytas net ir telefonu, mane būtų nuteikęs kitaip. Pats vairuotojas irgi akių neparodė. Ar jis gali dabar gyventi ramia sąžine? Ar jam nebūtų lengviau su mumis pakalbėjus? Užmušti žmogų perėjoje - tai nedovanotinas faktas. Prieš per gatvę bėgantį šunį žmogus sustoja, o čia... Apmaudu, kad Baudžiamajame kodekse nėra tokio straipsnio: "Žmoniškumas".
24 metus santuokoje gražiai pragyvenę Poniškaičiai užaugino dukterį Eglę. Dabar Onutė save vadina dviguba našle ir nesupranta, kodėl jai skirta tokia dalia. Pirmasis vyras, tuometinio kolūkio pirmininkas, prieš 40 metų iš gyvenimo pasitraukė savo noru, palikdamas jaunutei našlei devynių mėnesių sūnelį ir negimusią dukrelę, jau gyvenusią motinos įsčiose. Po keliolikos metų sutiktas tuomet senbernis Klemensas abiem vaikams atstojo tėvą - dovanojo visą savo meilę ir dėmesį.
Onutė prisiminė prieš 15 metų Klemensui nutikusią nelaimę. Tuokart vyras automobiliu kliudė tamsoje ant kelio motorinį dviratį tvarkiusį berniuką ir jį sužalojo. Buvo nustatyta, kad kaltas paauglys, tačiau Klemensas labai išgyveno dėl įvykio ir kankinosi vis prisimindamas nelaimės vaizdą. Jis aplankė berniuką, atsiprašinėjo jo tėvų ir davė 400 rublių. Anot Onutės, taip juk elgiasi jausmų turintys žmonės - dėmesys visada sušildo net ir pačioje skaudžiausioje situacijoje... Tokį tėvą ir senelį savo prisiminimuose dabar saugoja trys suaugę vaikai ir keturi anūkai. Jiems buvo smagu matyti, kad Klemensas prieš netikėtą žūtį gyveno pakilia nuotaika, nes gydytojai buvo nudžiuginę dėl sveikatos būklės, ir kūrė ateities planus.
- Taip absurdiškai skamba: apsaugininkai. Ką jie saugo, jeigu štai mūsų atveju beliko tik didžiulė nuoskauda ir nepašalintos abejonės? - neslėpė savo nuotaikos našlė Onutė.
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- O. Poniškaitienė: "Nekaltinkime likimo ten, kur jį valdo bejausmiai ir nesąžiningi žmonės".
- Po vyro žūties O. Poniškaitienė vadina save dukart našle ir stebisi, kodėl jai taip skirta
