Aurelija Žutautienė
Šiauliuose, Aušros alėjoje, jauni verslininkai įsirengė interneto svetainę, kur už porą litų jaunimas panaršo po pasaulinį "voratinklį" arba pažaidžia kompiuteriais. Viena bėda - svetainė tarpuvartėje, o prie jos - baras "Kišenė", kuriame labai sunku patekti į tualetą. Jei jūs tikras lietuvis, tai atspėjote, kad - svetainės savininkams atsibodo kas rytą uostyti šlapimo dvoką bei valyti vėmalus. Nebeapsikentę linksmuoliai iš svetainės ant įėjimo į tarpuvartę pakabino tokį grėsmingą skelbimą: "Čia vemiančią arba besišlapinančią kiaulę pagausim ir užmušim".
"Kranklio" paklaustas svetainės darbuotojas paaiškino, jog iš tikro užmušti jie nieko nesiruošia. Skelbimas tik tam, kad išbaidytų nevalas. Naivuoliai! Per pastaruosius 3 000 metų žmonių kultūra nė per nago juodymą nepasikeitusi. Prancūzų aristokratijos klestėjimo laikais Luvre, karaliaus rūmuose (!), taip visi buvo įpratę šlapintis ir tuštintis rūmų koridoriuose (!), kad nė pats karalius nebežinojo, ko griebtis. Buvo pakviestas dailininkas, kad ant sienų nupieštų daug kryžių - buvo manoma, kad tikras katalikas bent kryžiaus pasigėdys. Deja, deja. Kasinėdami senovės Romą archeologai rado įdomų skelbimą, kuriame perskaitė labai panašų tekstą: "Jei šioje vietoje šlapinsies ir tuštinsies, mes tave..." Tai, kas turėjo būti padaroma nedorėliui, iliustravo po skelbimu nupieštas didžiulis vyriškas lytinis organas...
Išvada peršasi paprasta - prabėgo tūkstantmečiai, jau klonuojame žmones, skraidome į kitas planetas, o nesišlapinti kitam prie durų taip ir neišmokome...
