Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė trijų šiauliečių kasacinius skundus, kuriais jie bandė išsiderėti švelnesnes bausmes už itin žiaurų verslininkų Algimanto Markausko ir Saulės Beleckytės nužudymą bei kitus nusikaltimus. Kaip primena ELTA, 2001 metų balandžio 24 dienos Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nusikaltimo vykdytojas Rolandas Sinickis (27 m.) ir užsakovai Eugenijus Šedys (41 m.) bei Kostas Gaučys (42 m.) nuteisti kalėti iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jų turtą. Siekti švelnesnio nuosprendžio bandė ir kartu nuteisti 36 metų šiauliečiai Rimas Stanevičius bei Gedutis Zemeckas, kurie nuteisti po pusaštuntų metų kalėti už Šiaulių nusikalstamojo pasaulio atstovo Ramūno Stungurio (36 m.) žmogžudystės organizavimą. Už 3 000 JAV dolerių atlygį nušauti R. Stungurį buvo sutikęs R. Sinickis, tačiau vėliau pabūgo ir pats papasakojo apie tai būsimajai aukai.
A. Markauskas, vadovavęs konditerijos gaminių bendrovei "Kastlavis", ir jo sugyventinė S. Beleckytė dingo be žinios 1998 metų sausio 8 dieną. Po keturių dienų viename Šiaulių rajono miške buvo rastas šakomis apkrautas A. Markausko automobilis BMW, o nužudytųjų kūnus pareigūnai aptiko tik 1999 metų balandžio 20 dieną netoli Bridų kaimo esančiame miške. Nusikaltimo pretekstu tapo 140 000 litų paskola, kurią E. Šedys, kaip bendrovės "Kirsnė" direktorius, buvo paėmęs iš "Ankorabanko", įkeisdamas maždaug 2 milijonų litų vertės pastatą. Kadangi šiame pastate buvo įsikūrusi konditerijos bendrovė "Kastlavis", E. Šedys paprašė A.Markausko pinigų kreditui grąžinti ir šis sutiko padėti. Suklastojęs dokumentus, E. Šedys supirko kitų "Kirsnės" akcininkų akcijas ir netrukus jas dešimteriopai pigiau pardavė A. Markauskui bei S. Beleckytei, kurie buvo pažadėję grąžinti kreditą bankui.
Po kurio laiko įtaręs, kad A. Markauskas gali pažado neištesėti, E. Šedys pradėjo kurti planus, kaip jo atsikratyti ir vėl tapti brangaus pastato savininku. Idėja nužudyti naujuosius bendrovės "Kirsnė" savininkus patiko ir buvusiems A. Markausko verslo partneriams - K. Gaučiui bei R. Sinickiui. Kai R. Sinickis sutiko nužudyti porą, K. Gaučys iš R. Stankevičiaus jam išnuomojo automatą "Scorpion" ir parūpino vaizdajuosčių apie samdomus žudikus.
1998 metų sausio 8-osios vakarą E. Šedys, K. Gaučys bei R. Sinickis nuvažiavo prie A. Markausko namų ir laukė, kol iš ten išeis S. Beleckytės tėvas. Tada R. Sinickis paskambino A. Markauskui ir pasakė netrukus užeisiąs į svečius. Užklupęs darbo kabinete, žudikas į vyriškį paleido šešis šūvius. Šalia stovėjusiai S. Beleckytei viena kulka pataikė į pilvą ir šautuvas užsikirto. Sutrikęs žudikas paskambino K. Gaučiui mobiliuoju telefonu ir paklausė, kaip elgtis toliau, o šis nurodė "daryti bet ką". R. Sinickis perpjovė moteriai gerklę ir pasmaugė automato diržu.
Vengdami atsakomybės, nužudytųjų kūnus nusikaltėliai sukišo į polietileninius maišus ir užkasė sąvartyne. Išsigandę, kad ant maišų galėjo likti pirštų atspaudų, po kurio laiko jie kūnus atkasė ir padegė apipylę benzinu, o vėliau vėl užkasė. Prieš tai nuo moters palaikų dar buvo nuimta apie 8 000 litų vertės grandinėlė.
Atskleisti žiaurų nusikaltimą padėjo teisėsaugininkams įkliuvęs R. Stungurys, mainais už tai atleistas nuo atsakomybės už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą. Nusikaltimo detales nuoširdžiai pasakojo ir vykdytojas R. Sinickis. Pasodintas šalia bendrininkų Aukščiausiojo Teismo posėdyje jis atrodė ypač sutrikęs ir net nedrįso atsakinėti į papildomus teisėjų klausimus. Kiti teisiamieji kaltę vertė vienas kitam. Savo kasaciniame skunde R. Sinickis prašė atnaujinti teisminį tardymą arba skirti švelnesnę bausmę. Jis tikino teismą, kad yra nepagrįstai apkaltintas itin žiauriu dviejų žmonių nužudymu. Nuteistojo žodžiais, į pilvą sužeista S. Beleckytė nepatyrė didelių kančių, nes jis tik truputį įpjovė jai kaklą, o smaugiama moteris neberodė jokių gyvybės žymių.
Nusikaltimą iki smulkmenų suplanavęs K. Gaučys kaltino Šiaulių apygardos teismą šališkumu ir prašė bylą iš viso nutraukti, nes jam esą visiškai nebuvusi reikalinga dviejų draugų mirtis. Jis tikino su E. Šedžiu tik padėjęs R. Sinickiui paslėpti nužudytųjų kūnus, kad žudikas draugams nesuverstų visos kaltės.
Bent trumam pasimatyti su kalinčiais artimaisiais į Aukščiausiojo Teismo posėdžius paprastai atvyksta kas nors iš giminių, tačiau antradienio posėdyje jų nebuvo nė vieno.
