Jei tektų bylinėtis, be advokato neišsiverstų
- Gerbiamas teisėjau, tik teisiate ir teisiate... O pačiam ar yra tekę turėti reikalų "valdiškuose namuose"?
- Gal prieš trylika metų, kai dar dirbau tardytoju Ignalinoje. Gatvėje nei iš šio, nei iš to užpuolė chuliganas. Nei aš jį pažinojau, nei jis mane. Kaip paaiškėjo, nukentėjau nuo psichinio ligonio, kuriam vėliau teismas skyrė gydymą. Nors tada ir nukentėjau, mane toks sprendimas visiškai tenkino. Tai buvo palyginti visai nesudėtinga byla.
- O gal viskas greičiau išsisprendė dėl to, kad užėmėte teisėsaugininko pareigas?
- Tuo metu aš buvau tik pradėjęs dirbti teisėsaugos sistemoje, o minėtą baudžiamąją bylą nagrinėjo rajono apylinkės teismo teisėja, kurios iki tol net nepažinojau. Jei chuliganas būtų buvęs griežtai nuteistas, ko gero, tuo iš tiesų jo artimieji būtų bandę spekuliuoti - atseit užpuolė tardytoją, tai ir šniojo kaip reikiant... Bet kadangi užpuolikas, kaip minėjau, buvo pripažintas esąs nepakaltinamas, viskas išsisprendė ramiai ir greitai.
- Jei vėl kada nors prisieitų bylinėtis, ar patyręs teisininkas į teismo posėdį eitų vienas, ar samdytųsi advokatą?
- Be gero advokato tikrai neišsiversčiau. Kai teisme sprendžiami atitinkami asmeniniai klausimai, ypač susiję su turtiniais santykiais, kiekviena šalis į tą dalyką žiūri labai subjektyviai, atrodo, kad tik ji yra teisi. O advokatas į kilusią problemą pažiūrėtų iš šalies ir patartų, pakonsultuotų, kokios yra galimybės, ko galima tikėtis. Kita vertus, šių laikų įstatymai yra pakankamai sudėtingi, painūs, tad kartais net teisėjas stokoja žinių. Be to, dabar kreipiantis į teismą nepakanka paprasto pareiškimo - būtina, kad jis atitiktų keliamus reikalavimus. O advokatai su tuo susiduria kiekvieną dieną...
