Žiniasklaida yra Dievas trijuose asmenyse
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
"Akistata" uždavė keletą klausimų Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Gediminui Dalinkevičiui.
- Jūs sakote, kad žiniasklaida yra Dievas trijuose asmenyse - tai valdžia, verslas ir informacijos pateikimas. Bet juk dievai neklysta...
- Sakydamas tai tarsi mėginau atrasti paralelę tarp didelio visuomenės pasitikėjimo žiniasklaida (kai tas tikėjimas perauga į patiklumą, t. y. žmonių ramstį) ir jos kaip verslo, nes žiniasklaida visąlaik yra laukiama ir būtina prekė. Suprasdama, kad informacijos alkis žmogų verčia pirkti spaudos leidinius, sekti televizijos ar klausytis radijo laidas, ji gali manipuliuoti šios trejybės galiomis. Iš tiesų mes esame kintančio informacijos pasaulio liudininkai. Informacijos šaltiniais mes esame apraizgyti 24 valandas per parą. Mes dažnai nebeturim atokvėpio, nebespėjam mąstyti ir tikrąja to žodžio prasme naudojame iš informacijos šaltinių gautus pusfabrikačius - žinias arba gandus apie žinią, versijas arba prielaidas apie faktą ir nebemokam analizuoti, o laukiame iš žiniasklaidos net šių procesų analizės. Paskui šį receptą, to nejausdami, naudojame kaip savo mintį ir tokiu būdu konstruojame savo gyvenimą visuomenėje. Štai čia žiniasklaida ir tampa Dievu.
- Dauguma politikų, įtakingų veikėjų ar kitų garsių žmonių skundžiasi padidintu žurnalistų dėmesiu. Ar jūs esate nukentėjęs nuo žiniasklaidos?
- Nuoskaudų esu patyręs, bet pasakyti, jog buvau nukentėjęs, negaliu. Šiek tiek liūdna, kai interpretacija paslepia tiesą, padaro ją pikantiška, tačiau neskania bandele. Na, o parodijos manęs nė kiek nejaudina, nes satyra yra neatskiriama politikos dalis. Demokratinėje visuomenėje politinė satyra yra svarbus žanras, leidžiąs į valdžią žvelgti be baimės ir su reikalinga doze ironijos. Na, o "Dviračio žynios" - tai labai aukšto, profesionalaus lygio politinė satyra. Šios satyros kilmė asocijuojasi su juokdario role karaliaus dvare. Iš istorijos žinom, kad juokdarys vienintelis turėjo teisę pasakyti karaliui, kad jis yra nuogas.
- Gal dabar pakalbėkim apie žemiškesnius dalykus. Jau baigiate įsikurti naujajame name Trakuose. Ar, ieškodami būtent tų "neskanių bandelių", apie jūsų naująjį būstą nesibraižo fotoaparatais ar vaizdo kameromis apsiginklavę žurnalistai, ar nebando brautis į jūsų privačią nuosavybę?
- Džiaugiuosi, kad mano privatus gyvenimas yra visapusiškai išnagrinėtas ir aprašytas. Na, o kiekvienas žurnalistas, įsibrovęs į mano kiemą, bus sutiktas su duona ir alumi. Jeigu ir po to jis samprotaus apie mane taip, kaip norės, ir jeigu man tai bus nepriimtina - aš jį kviesiu dar kartą, kad per dialogą pamėginčiau atrasti savo klaidas ir jo tiesas.
- Ką gi, kepkite duoną, rauginkite alų ir laukit svečių.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
