Kvotėjo nutarimą galima apskųsti
Tiek įtariamuosius, tiek nukentėjusiuosius ar liudytojus kartais apklausia tardytojas, o kartais kvotėjas. Kuo skiriasi šie pareigūnai, Akistatos" korespondentė Virginija GRIGALIŪNIENĖ paprašė paaiškinti Kėdainių rajono policijos komisariato Kvotos skyriaus komisaro inspektoriaus Eligijaus Pakosos
- Komisariato Budėtojų skyriuje užregistravus pranešimą apie įvykdytą nusikaltimą, sudaroma operatyvinė grupė - ekspertas, kriminalistas ir kvotėjas. Ji tuoj pat išvyksta į vietą rinkti pirminės medžiagos. Tokios sudėties operatyvinė grupė paprastai važiuoja į smulkius, nesmurtinius nusikaltimus. Kvotėjas apklausia nukentėjusįjį, įtariamąjį, nusikaltimo liudytojus (jei tokių yra), atlieka kitus procesinius veiksmus ir, remdamasis surinkta medžiaga, iškelia baudžiamąją bylą. Kai pranešama apie plėšimą, autoįvykį, kuriame yra nukentėjusių asmenų, chuliganizmą ar kitokį sunkų nusikaltimą, į vietą vyksta ne kvotėjas, o tardytojas.
- Ar gali kvotėjas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą?
- Surinkęs medžiagą kvotėjas sprendžia, ką daryti toliau: ar iškelti bylą, ar ne. Jei nusikaltimo metu nukentėjėliui padaryta nedidelė žala, kurią kaltininkas iškart atlygino, jei nukentėjusysis su savo skriaudiku susitaikė, jam atleido - kam dar gaišti laiką teismuose? Apie tai, kad byla nekeliama, kvotėjas raštu praneša abiem pusėms. Žinoma, būtinai nurodomi ir vienokio ar kitokio procesinio sprendimo motyvai.
- O jei nukentėjusysis su tokiu sprendimu nesutinka?
- Jei toks nutarimas nukentėjusio asmens netenkina, jis per penkias dienas gali nutarimą apskųsti prokuratūrai arba teismui. Beje, ir nesant tokio skundo kvotėjų nutarimų pagrįstumą įdėmiai seka ir Kvotos skyriaus vadovai, ir kvotos pareigūnų darbą kuruojantis prokuroras. Radus pažeidimų kvotėjo nutarimas panaikinamas ir nesant nukentėjusiojo skundo.
