Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusių metų gruodis alytiškių Lučkauskų šeimai vietoj kalėdinių džiaugsmų netikėtai atnešė skaudžią nelaimę. Apsinuodijęs tetraetilšvinu, Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje mirė 33 metų šeimos galva Valdas Lučkauskas, našlaičiais palikęs du mažamečius sūnus ir metais už save jaunesnę žmoną. Didžiulį netekties skausmą teko išgyventi ir Valdo tėvams bei broliui.
Atlygis
Tragedijos ženklu pažymėta gruodžio 11-oji, diena, kai Valdas gurkštelėjo nepaprastai nuodingo tetraetilšvino. Tądien Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios klebonui Vytautui Sabaliauskui sugedo automobilio sankaba. Autoserviso "Ratas" vyrai greitai pašalino gedimą. Atsiskaitęs už darbą, kitoje gatvės pusėje gyvenantis klebonas netrukus grįžo nešinas stikliniu buteliu.
- Jį paduodamas pasakiau, jog tai "švinas", pilamas į baką benzino oktaniniam skaičiui pakelti,- vėliau raštu aiškino klebonas. - Tai girdėjo bene 4 meistrai. Dar jiems pasakiau, kad skystį pirkau prieš 10 metų, ekonominės blokados laikais, o dabar juo nesinaudoju. Vyrai padėkojo man, o aš jiems, nes šio skysčio ant žemės neišpilsi...
Kaip "švinas" tapo "vynu"
Dabar jau kyla rimtų abejonių, ar meistrai iš tikrųjų aiškiai girdėjo, ką kalbėjo tetraetilšvino atnešęs kunigas. Mat vėliau vienas iš jų, Povilas Ratkevičius, sakė iš klebono lūpų girdėjęs, kad tai, ką šis atnešė - "likę nuo blokados laikų, pats jį naudojęs ir galbūt jie rasią kur panaudoti"...
- Mes juokaudami pasakėm, kad jei išlaikytas 10 metų, gali būti neblogas vynas, - vėliau prisimins P. Ratkevičius. - Klebonas atkimšo butelį ir pajutau neaiškios kilmės kvapą. Aš pasakiau, kad rasim kur jį panaudoti, nes tarp mūsų yra vienas mėgėjas.
Taigi linksmai nusiteikęs, vyriškis padėjo butelį ant darbastalio. Netrukus P. Ratkevičiaus kolega Eimutis Remeika perkošė skystį į plastmasinį butelį, ant kurio buvo likusi limonado "Vesta" etiketė. Atėjusiam V. Lučkauskui vyrai parodė butelį ir pasakė, jog tai atnešė klebonas. Bepietaudamas Valdas nieko nesakęs netikėtai gurkštelėjo tiesiai iš šio butelio. Staiga jam pasidarė bloga, vyriškis ėmė vemti. Tada V. Lučkauskas puolė gerti vandenį, kavą, tačiau savijauta nepagerėjo, jį vis labiau pykino. Pamatę, kaip šis išbalo, kolegos paliepė važiuoti į ligoninę. V. Lučkauskas pats sėdo prie savo automobilio vairo ir išvažiavo į miesto ligoninę. Tuomet niekas iš bendradarbių net neįtarė, kad Valdą gyvą mato paskutinį kartą.
Įsisuko mirties karuselė
Autocentro "Ratas" vadovas Egidijus Navickas teigė, jog netrukus jam iš ligoninės paskambino V. Lučkauskas ir paprašė atvežti tą nelemtąjį butelį su skysčiu, nes esą medikams jis negalįs paaiškinti, ko buvo išgėręs. Tačiau ligoninės gydytojai nei iš kvapo, nei iš spalvos negalėjo suprasti, koks skystis buvo butelyje, todėl E. Navickas nusprendė grįžti tiesiai pas kleboną. Pastarasis pasakė, jog atneštajame butelyje buvo "švinas", nuodai. Kai autoserviso vadovas tuoj pat šią žinią telefonu perdavė medikams, šie nedelsdami V. Lučkauską išvežė į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę. Kartu su ligoniu sostinėn išvyko ir jo motina. Pastaroji išsivežė ir tą nelemtą butelį su nuodais. Ji sakė visą kelią jautusi keistą alkoholio ir stiklų valiklio kvapą...
Sostinės medikai visomis išgalėmis stojo į kovą su mirtimi, tačiau V. Lučkausko žmonai bei tėvams beveik nepaliko vilčių, jog mylimas žmogus išgyvens, nes net vienas miligramas šios nuodingosios medžiagos tampa mirtina doze. O kiek miligramų šių nuodų pateko į Valdo kūną - nei jis pats, nei kas nors kitas atsakyti negalėjo. Vyriškis sakėsi gurkštelėjęs šio skysčio, tačiau lyg ir tikino jį išspjovęs. Dar greitosios pagalbos automobilyje, pakeliui į Vilnių, Marijona Lučkauskienė sūnaus klausė, ką gėręs, tačiau šis gūžčiodamas pečiais aiškino gėręs lyg ir limonadą... Deja, medikai pasirodė bejėgiai. Ketvirtą parą V. Lučkauskas mirė.
Vyrai nesuprato klebono žodžių
Ar bus pasakyta, kas kaltas dėl šios tragedijos, parodys ateitis. Tačiau ramybės neduoda vis tas pats klausimas - ar "Rato" autoserviso vyrai tikrai nežinojo, jog klebonas V. Sabaliauskas jiems atnešė tetraetilšvino? Pasikalbėjus su jais atsakymas lyg ir aiškus - ne, tikrai nežinojo, jog tame butelyje buvo tokie stiprūs nuodai. E. Stanionis patvirtino nelabai supratęs, ką kalbėjo butelį atnešęs klebonas (jis sakė, jog V. Sabaliauskas kalba tyliai ir nelabai aiškiai), tačiau aiškiai nugirdo tik tai, jog tas daiktas buvo 10 metų išlaikytas, jog buvo naudotas. Vyriškis, kaip ir jo kolega E. Remeika, supratęs, jog tame butelyje buvo vynas...
- Jei būčiau žinojęs, kad ten tokie nuodai, argi būčiau jį košęs ir pilstęs? - slėpdamas susijaudinimą klausė E. Remeika. - Tikrai žinojau, kas yra tetraetilšvinas ir koks jis nuodingas. Juk bepilstydamas būčiau pirmiausia pakenkęs pats sau... Na, o tas skystis buvo raudonos spalvos - tikrai kaip vynas.
Tiek "Rato" autoserviso vadovas, tiek kiti kalbinti automechanikai tikino nieko blogo neturį prieš kleboną ir jo nekaltiną. Jie visi įsitikinę, jog paprasčiausiai neišgirdo arba nesuprato, kai šis pasakė atnešęs "švino". Nors vyrai teigė, jog čia kaltų nėra, slogi nuotaika juos užvaldžiusi iki šiol.
Pritrūko užuojautos žodžių
Visi bendradarbiai dalyvavo Valdo laidotuvėse, padėjo jas organizuoti. Visi pareiškė užuojautą našlei, artimiesiems. Tačiau ir Roma Lučkauskienė, ir Valdo tėvai labai laukė užuojautos ir net atgailos žodžių iš klebono V. Sabaliausko. Deja, iki šiol taip ir nesulaukė. Jie įsitikinę, jog vis dėlto kunigas, nuo kurio prasidėjo šių kraupių įvykių grandinė, galėjo ir turėjo pasielgti kitaip. Mirusiojo artimuosius labai įskaudino klebono per pamokslą išsakytos mintys, kad "štai vyrai prisižaidė garaže, o dabar vienas jau mirtimi vaduojasi..." O tuo metu Valdas jau buvo pašarvotas.
Klebonas kategoriškai atsisakė pasikalbėti su šių eilučių autore. Jis net nebuvo nusiteikęs išgirsti, ko iš jo norima. Klebonas pasiūlė pas jį apsilankyti po mėnesio, kai bus aiškūs medicininės ekspertizės rezultatai... Vis dėlto kunigas V. Sabaliauskas pateikė ir leido pasinaudoti jo paties parašytu straipsniu, skirtu vienam respublikiniam laikraščiui. Gaila, jog iš keturių puslapių galima pacituoti tik keletą minčių, kurios siejasi su konkrečiu įvykiu. Kunigas rašo: "Tetraetilšvino butelį atidaviau ne į vaiko rankas. Net jei autošaltkalviai yra neprigirdintys, juos kaltinti nedrįsčiau. Jie yra puikūs vyrai. Negaliu tik suprasti, kaip autoserviso darbuotojas galėjo padaryti tokią nesąmonę. Į tai galiu pasakyti: gaila žmogaus, kaip ir daugelio tų jaunų žmonių ir vaikų, paskui kurių karstus ėjau į kapines". Buvo galima suprasti, jog kunigas yra labai įsižeidęs po spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie šį įvykį.
Vaikams labai trūksta tėvo
- Man atrodo, kad jis yra, kad turi sugrįžti, - vis dar negalėdama susitaikyti su vyro netektimi po laidotuvių praėjus beveik mėnesiui pasakojo Roma Lučkauskienė. - Vyras buvo šeimos žmogus - skalbdavo, lygindavo, prižiūrėjo vaikus, žodžiu, padėjo man nudirbti visus buities darbus. Ir nors mažajam sūnui sukakus pusantrų metukų išėjau dirbti - jokio nuovargio nejaučiau. Tai todėl, kad turėjau nepaprastai gerą ir rūpestingą vyrą... Jis nebuvo nei veltėdis, nei girtuoklis - nesimėgavo vyrų pamėgtu alumi, jo išgerdavo tik tada, jei pati nupirkusi parnešdavau... Skaudžiausia, jog jo netekau taip staiga, o ir ta mirtis tokia beprasmė. Sunku net įsivaizduoti, kaip reikės be jo gyventi...
Maldydama ašaras moteris prisiminė, jog kai vyrus buvo ištiktas komos, nenurimdamas klykė jaunesnysis metukų ir devynių mėnesių sūnus Gytis. Teko net kviesti gydytoją. Jaunėlis buvo labai prisirišęs prie tėvo ir, matyt, jautė, kai šis atgulė į mirties patalą. Dabar Gytis varto albumus ir vis kalba: "Tetė baba, tetė baba...", o pamatęs tėvą nuotraukoje pradeda šokinėti iš džiaugsmo... Vyresnysis, 9 metų sūnus Dainius, taip labai skaudžiai išgyvena tėvo mirtį.
Priešingai nei Valdo kolegos, jauna moteris buvo linkusi įvardinti tragedijos kaltininkus.
- Kunigas kaltas dėl to, kad atnešė tą butelį, kad žinodamas, jog jame nepaprastai stiprūs nuodai, neužklijavo įspėjančios etiketės, - sakė R. Lučkauskienė. - Tačiau jeigu jau taip atsitiko, jis galėjo bent pareikšti užuojautą. Kaip paaiškėjo vėliau, klebonas sakė net nežinojęs, kad V. Lučkauskas turėjo vaikų. O kas gi jam trukdė tuo pasidomėti?
Sprendimai bus priimti ateityje
Iškart po šio įvykio buvo sudaryta trišalė komisija, kuriai vadovauja Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus viršininko pavaduotojas Vytautas Gegužis. Šios komisijos sudėtyje yra ir darbdavė - IĮ "Estena" savininkė Giedrė Aldonienė (jai priklauso minėtas autoservisas "Ratas") bei šios įmonės darbuotojų atstovas Eimutis Stanionis. V. Gegužis patikino, jog atlikus tyrimą, surinktą medžiagą komisija perduos prokuratūrai, mirusiojo šeimai, įmonei bei "Sodrai". Kol kas dar negautos teismo medicinos ekspertų išvados. Prokuroras Vaclovas Kochanskas patikino, jog tiktai gavus įvykio tyrimo komisijos bei ekspertizių išvadas bus sprendžiama - kelti baudžiamąją bylą ar ne.
