Remigijus RAINYS
Birželio 10 dienos rytą iš Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubo aerodromo Kyviškėse į kelionę aplink pasaulį vienmotoriu lėktuvu SM-2000 leidosi tarptautinė įgula - nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas ir Rusijos pilotas bandytojas Vladimiras Makagonovas (58 m.). Trečiasis įgulos narys - austras advokatas ir lakūnas Eugenas Salpiusas - dėl savo užimtumo ketino prisidėti vėliau, mat birželio 9 dieną turėjo dalyvauti iškilmėse Berlyne jo išrinkimo Tarptautinės komercinio arbitražo asociacijos prezidentu proga.
Tarptautinė įgula planavo aplink Žemės rutulį apskristi maždaug per 40 dienų. Šio skrydžio informacinio centro vadovas Edmundas Ganusauskas, kurio informaciniais pranešimais ir remiamasi šiame rašinyje, teigė, jog tokioms oro kelionėms aplink pasaulį keliamos tik trys sąlygos: būtinai kirsti pusiaują, įveikti ne mažesnį kaip 40 075 kilometrų atstumą ir, svarbiausia, kelionės pabaigoje laimingai nusileisti ten, iš kur buvo pakilta. Per daugiau nei 80 metų skridimų apie pasaulį istoriją užfiksuoti tik 122 sėkmingai pasibaigę skrydžiai vienmotoriais lėktuvais. Jei pavyks, R. Pakso įgula šiame garbingame sąraše bus įrašyta 123-iuoju numeriu. Iki šiol tik 23 įgulos skrido dėl vyraujančių vėjų nepalankia kryptimi į vakarus, kurią pasirinko ir iš Kyviškių pakilę oreiviai. Kadangi dienraščiai skaitytojams informaciją apie skrydį teikia gan šykščiai "AKISTATA" spausdina trumpą skrydžio dienoraštį.
Pradžia kaip per sviestą
Pirmąjį 1000 kilometrų ilgio etapą lakūnai įveikė greičiau nei tikėjosi, mat pūtė stiprus palankus vėjas, o skrydžio vadovai geranoriškai stengėsi tiesinti žygio dalyvių maršrutą. Tad jau po trijų valandų SM-2000 nutūpė Vengrijos Gijoro mieste. Užbėgant kiek į priekį galima pridurti, jog pirmasis etapas buvo vienas iš nedaugelio, kai viskas klojosi net geriau, nei buvo planuota.
Iš Gijoro pilotai pasuko Austrijos link, skrido virš Vokietijos, Belgijos Ir, kirtę Lamanšą bei įveikę 1500 km, po puspenktos valandos birželio 10 dieną nusileido Didžiojoje Britanijoje, Londono Bigin Hilo oro uoste. Visos lėktuvo sistemos veikė patikimai. Kaip ir galima buvo nuspėti, kuklus kelionės biudžetas tapo vienu iš didesnių skrydžio sunkumų, tad taupydami lėšas pilotai šiame etape skrido laikydamiesi vizualiųjų skrydžių taisyklių. R. Paksui didelį įspūdį paliko britų sekmadieninių pramogų mastas - jodinėjantys žirgais, plaukiojantys jachtomis ar įvairiausiais mažais orlaiviais skraidantys žmonės. Po nakvynės Invernese (Škotija), kitą dieną, nepaisydami blogo oro, keliautojai išskrido į Islandiją. Tuo metu virš šios valstybės sukiojosi galingas ciklonas, didžiulius Atlanto vandenyno plotus ir salą dengė žemi debesys.
Orų virtuvė nelepino
Birželio 13 diena. R. Paksas su V. Makagonovu Reikjavike. Nuspręsta skristi į Grenlandiją, tačiau meteorologinė situacija nuolat keitėsi. Ne veltui Grenlandija vadinama "pasaulio orų virtuve". Stiprus priešinis vėjas kelionę iki maždaug 50 km už poliarinio rato esančio Kangerlussaugo aerodromo pavertė nelengvu išbandymu. Greitis - vos didesnis nei 200 km per valandą, tad skrydis užtruko net 5 valandas. Orai nelepino ir įveikiant kitą maršruto atkarpą iki Kanados Bafino žemės - debesų aukštis vos 100 metrų, stiprus vėjas. Tad Frobišerio įlankoje apie pirmą valandą nakties nusileidusiems pilotams pirmasis įspūdis - gūsiais, kokių dar neteko patirti, pūtęs vėjas. Kitą dieną iš Bafino žemės pilotai skrido ne planuotu maršrutu per Hudzono įlanką, o tiesesniu keliu į toje pačioje Ontarijo provincijoje esantį Timinso oro uostą.
JAV gelbsti diplomatinis pasas
Birželio 15 diena. Kaip ir buvo nuogąstaujama, problemos iškilo prašant leidimo įskristi į JAV oro erdvę. Po visų dar nepamirštų lėktuvus užgrobusių teroristų išpuolių, JAV itin sugriežtino savo oro erdvės kontrolę ir nenoriai įsileidžia net mažutėlius vienmotorius lėktuvus. Atskridus į JAV teko leistis beveik neveikiančiame aerodrome prie Mičigano ežero. Jame nebuvo net skrydžių vadovo, o įgulai grėsė ir rimtesni biurokratiniai nemalonumai. Išgelbėjo diplomatinis R. Pakso pasas ir įrašas jame apie anksčiau užimtas pareigas. Pasipildę degalų atsargas ir įforminę skrydžio dokumentus lakūnai atsisakė poilsio ir po penkių valandų jau tamsoje nusileido Kanzaso valstijos Olavo aerodrome. Kitą dieną pranėrusi tarp dviejų audrų, po keturių valandų skrydžio SM-2000 įgula nusileido San Antonijo mieste netoli Meksikos sienos.
Per pirmąją skrydžio savaitę vienmotoriu lėktuvu įveikta 12 000 km. Lėktuvas ir prietaisai veikė be didesnių sutrikimų, tačiau dar virš Europos sugedo autopilotas.
Priverstinis poilsis
Birželio 18 diena. Iki Meksikos įlankos pakrantėje esančio Meridos miesto skrista beveik pusšeštos valandos. Dėl siautėjusių audrų ir labai prasto matomumo Meksikos įlankos pakrantėje pilotai išvakarėse turėjo priverstinio poilsio dieną, kurią išnaudojo rengdami žemėlapius kitoms skridimo atkarpoms. Kitą dieną keliautojai aplink pasaulį įveikė 1800 km skrydžio atkarpą iš Meksikos į Panamą. Vėliau SM-2000 pasiekė ir jau Pietų Amerikos žemyne esantį Ekvadorą, kur nusileido jau kitoje pusiaujo pusėje esančiame Manto mieste. Taigi viena iš būtinų skridimo aplink pasaulį sąlygų - kirsti pusiaują - įvykdyta. Skraidymus virš Pietų Amerikos sunkino ne tik nepalankios meteorologinės sąlygos, bet ir antžeminių aviacijos tarnybų biurokratai. Nors Ekvadoro pareigūnai aplink pasaulį skrendančiai įgulai atrodė draugiškesni, nei jų kolegos Panamoje, tačiau lėktuvui pakilus skrydžiui į Kostą Riką ir pasiekus horizontalaus skrydžio aukštį iš žemės buvo pareikalauta sugrįžti į Mantą. Priežastis - kažkur užstrigęs leidimas. Nors problema buvo išspręsta, tačiau lakūnams gaila sugaišto laiko.
Iš Kosta Rikos į Rusiją
Birželio 21 diena. Kosta Rikos sostinė San Chosė pasiekta įveikus 1400 km. Skridę 3,5 km aukštyje lakūnai negalėjo net retkarčiais kvėptelėti iš deguonies kaukės, nes pastarosiomis dienomis nei viename aerodrome deguonies atsargų papildyti nepavyko. Nepaisant to, tą pačią dieną po penkių valandų skrydžio įveikta dar viena 1400 km ilgio atkarpa virš Nikaragvos, Salvadoro ir Gvatemalos. Leidžiantis kalnuotoje Meksikos vietovėje esančiame Oaksacos oro uoste siautė audra ir pliaupė lietus. Kitą dieną įveikta pati ilgiausia skrydžio atkarpa - 1850 km virš Meksikos. Šį kartą visame maršrute oras buvo puikus. JAV pilotai neužtruko. Nusileidę netoli San Francisko, po neilgo poilsio pakilo skristi į Kanados Abbotsfordo miestą. Pagal išankstinį planą čia buvo numatytas dviejų parų sustojimas, tačiau lakūnai atsiliko nuo grafiko, todėl nuspręsta ilsėtis trumpiau ir skristi į Aliaską.
Birželio 27 diena. Dėl leidimo įskristi į Rusijos oro erdvę iškilo nenumatytos problemos, todėl visą naktį teko ieškoti sprendimų, kaip įveikti biurokratines kliūtis. Pilotai paskambino į Maskvą dar vienam šio projekto dalyviui - SM-2000 sukūrusios firmos lakūnui bandytojui Michailui Molčianiukui - ir jis padėjo paskubinti sprendimus. Paaiškėjo, kad visi trukdymai - dėl rašybos klaidos. Kažkoks skrydžio dokumentus pildęs pareigūnas, rašydamas lėktuvo registracijos ženklus, vietoj raidės "S" parašė raidę "G". Kol klaida buvo ištaisyta, Anadyryje kiek pasitaisė oras, tad nors ir nepailsėję bei prisinervinę pilotai nusileido pusėtinomis sąlygomis.
Birželio 30 diena. 9 valandą ryto Lietuvos laiku SM-2000 nusileido Chabarovske. Virš Rusijos jau įveiktos atkarpos Anadyris - Magadanas - Chabarovskas. Preliminariai paskaičiuota, kad nuskrista jau pusė numatyto maršruto. Skrendant Rusijos pakraščiais sunku gauti ne tik deguonies, bet ir normalaus maisto, todėl tik ryte ir vakare viešbučiuose stipriau užkandantys pilotai, dienomis tenkinasi krimsdami sausainius ir šokoladą.
Japonai plėšikai
Liepos 03 diena. Nemalonią staigmeną pateikė japonai, už skrydį per savo oro erdvę pareikalavę 8000 JAV dolerių, todėl paprašyta leidimo skrydžiui per Kiniją. Pastarosios šalies biurokratai atsakyti neskubėjo, todėl "priverstinė pravaikšta" išnaudota lėktuvo techninei priežiūrai. Buvo sutaisytas ne tik autopilotas, bet ir pakeista dar skrendant Europos padangėje per pusę perlūžusi stabdžių valdymo svirtelė, todėl nusileidus R. Paksui tekdavo neproporcinga, didesne jėga spaudinėti likusią trumpą svirtelės dalį. Antradienį paaiškėjo, kad Kinija leidimo nedavė, todėl sugrįžta prie Tekančios Saulės šalies varianto. Teko sumokėti 8000 JAV dolerių.
Liepos 07 diena. Keliautojai jau Okinavos salos Nahos mieste. Išvakarėse jie buvo nusileidę Fukuokoje. Pakeliui į šį miestą iki pat Nilgato beveik keturias valandas teko skristi aplenkiant audras ir sykiais patenkant į apledėjimo zonas, užtat antrąją maršruto dalį iš 4 kilometrų aukščio Japonija matėsi kaip ant delno. Profesionalūs japonų skrydžių vadovai, vos tik atsirasdavo menkiausia galimybė, stengdavosi tiesinti SM-2000 pilotų kelią. Pedantiški įvairių oro uostų tarnybų darbuotojai nei siūlėsi išsiurbti lėktuvo salonėlį, kuris kone iki pat lubų užverstas įvairiausia manta. Iš Nahos lakūnai ketino skristi į Filipinų sostinę Manilą, tačiau sutrukdė naujos bėdos. Paaiškėjo, kad trūko viena iš stabdžių kamerų. Laimei, stabdžiai sugedo ne pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis - pavyko išvengti susidūrimo su netoliese stovėjusiu automobiliu.
Liepos 13 diena. Sėkmingai sumontavus kairiojo rato stabdžius, vis dėlto nepavyko gauti deguonies, tad teko skristi vėl tik apie 4 km aukštyje. Kitą dieną skrydžiui į Manilą pakilę lakūnai po trijų valandų skridimo virš tuščio vandenyno įsitikino, kad dėl audrų ir itin smarkaus priešinio vėjo nepasieks ne tik kelionės tikslo, bet ir atsarginio oro uosto. Todėl SM-2000 sugrįžo į Okinavą. Nusileidę pilotai tarpusavyje juokavo, kad geriau likti sausiems Japonijoje, nei sušlapti pakeliui į Filipinus.
Liepos 15 diena. Priverstinai "paatostogavę" nemažai pinigėlių išsiurbusioje Japonijoje R. Paksas ir V. Makagonovas pagaliau atskrido į Manilą.
Azijoje - siaubingi orai
Liepos 19 diena. Malaizijos miestą Kučingą be jokių didesnių sunkumų R. Paksas ir V. Makagonovas pasiekė dar pirmadienį. Orai rūpesčių nekėlė ir visos lėktuvo sistemos veikė puikiai. Stichija savo nagus parodė antradienį - pilotai visą dieną grūmėsi su audromis. Pradžioje penkias valandas jie bandė kuo saugiau apeiti audrų frontus skrisdami į Pinangą, o vėliau dar tris valandas audringais orais kapstėsi į Tailando sostinę Bankoką. Nusileidimo sąlygos buvo geresnės, tačiau lakūnams pasisekė, nes jie tik keliolika minučių aplenkė prie aerodromo artėjančią audrą. Šiame kelionės etape pilotai įvykdė ir antrą skrydžio apilink pasaulį sąlygą - įveikė ne mažesnį kaip žemės pusiaujas (40 075 km) atstumą. Kelionė iš Tailando į Kalkutą Indijoje buvo ne ką lengvesnė, nes 8 valandas, prausiamiems lietaus ir blaškomiems audrų debesų, teko apeidinėti audrų židinius. Pakeliui teko tūpti Bangladeše ir pildytis degalų. Čitagongo mieste lėktuvą apsupo būrys įvairiausio rango valdininkų, tad vėl pravertė R. Pakso diplomatinis pasas. Padėjo ir tai, kad vienas oro uosto tarnautojas žinojo, kur yra Lietuva, ir net išvardijo kelias kaimynines šalis prie Baltijos.
Sutiktuvės - ketvirtadienį
Artimiausiu metu pilotai planuoja perskristi į kitoje Indijos pusėje už 1800 kilometrų esantį Ahmedabadą, vėliau aplankyti Maskatą Omane, o kai skaitytojai šį "Akistatos" numerį laikys savo rankose, SM-2000 įgula turėtų būti jau Egipte arba Graikijoje, o gal net Italijoje. Sugrįžtuvės Kyviškėse planuojamos tik ketvirtadienį, liepos 27 dieną, tad lakūnus sutinkantieji muzikantai dar turi pakankamai laiko nusišveisti savo varines dūdas. Nors pilotai įveiks šiek tiek trumpesnį, nei planuota, maršrutą, tačiau R. Paksui ir V. Makagonovui teliko įvykdyti tik trečiąją skrydžio aplink pasaulį sąlygą - sėkmingai nusileisti S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubo aerodrome...
