Irena ZUBRICKIENĖ
- Mama, man sulaužytos ir rankos, ir kojos! Aš po avarijos. Esu Kauno klinikose. Mane jau veža į operacinę. Baisi nelaimė! Kalbėk su gydytoju..." - tokius šauksmus savo telefono ragelyje išgirdo prieniškė Danutė L. (83 m.), po pietų atsiliepusi į laidinio telefono skambutį ir tapusi viena iš asmenų, kuriuos pastarosiomis dienomis trikdė telefoniniai sukčiai.
Ragina kyšį duoti medikams
Gydytojai - pastaruoju metu telefoninių sukčių pamėgti jų apgaulių "bendrininkai". Policininkai, neva pasišovę paimti kyšį už tai, kad nebus įforminta avarija ar koks nors nusikaltimas, telefoninių apgavikų melagingose istorijoje jau "išėjo iš mados".
Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Gediminas Akelaitis - ne tik Marijampolėje gerai žinomas labai patyręs traumatologas. Medikas, nesibaiminantis durti tiesiai į medicinos reformos klaidas, gydytojas, pelnęs pacientų autoritetą, politikas, nevengiantis aštraus žodžio. Pasirodo, apie G. Akelaitį žino ir sukčiai, panūdę ieškoti patiklių žmonių. Jiems gydytojo pavardė yra lyg bilietas, atveriantis kelią į tokių geraširdžių piniginę.
Tai savo kailiu patyrė marijampolietė Albina A. (75 m.). Parkinsono liga serganti ir pirmąją invalidumo grupę turinti pensininkė, atsiliepusi telefonu, buvo įsitikinusi, kad kalba su savo sūnumi - buvo labai panašus balsas. Jis tepasakė, kad padarė avariją ir sužalojo merginą, o visa kita "dabar pasakys gydytojas Akelaitis". Pensininkė ir toliau tikėjo - lyg ją būtų užbūrusi žinomo žmogaus pavardė. Telefono ragelį perėmęs "Akelaitis" trumpai paaiškino moteriai, kad labai skuba operuoti sužalotą merginą ir kartu nori, jog avarijos kaltininkui netektų sėsti į kalėjimą, todėl abiem tikslais reikia skubiai perduoti 10 000 litų. Albina pasakė suprantanti padėtį, tačiau guodėsi namuose turinti tik 4500 litų. Ragelyje pasigirdo "gydytojo" balsas, kad "nereikia visko tempti į naktį", o iš toliau - ir "sūnaus" balsas, kad kitus pinigus jis vėliau "kaip nors susigraibys".
Baigėsi tuo, kad pensininkė Albina tuoj pat atėjusiam nepažįstamam vaikinui padavė turėtus 4500 litų ir, pasiramsčiuodama ramentais, rūpestingai išlydėjo jį į kiemą. Šis, vos patekęs į lauką, akimirksniu spruko. Marijampolietei tai atrodė keistai, tačiau ji pamanė, kad vaikinas nubėgo tik dėl to, jog labai skuba pas "gydytoją". Po kiek laiko moteris suprato buvusi apgauta, nes pas ją atėjo marti, kuri, anot skambinusiųjų, tuo metu turėjo būti ligoninėje, kaip irgi nukentėjusi, tik mažiau, Albinos sūnaus padarytoje avarijoje.
Skambina ne naktį
Kito gydytojo pavardė, reikiamo svorio suteikė ir marijampolietės Marijos (82 m.) pokalbiui su nepažįstamuoju. Šis, paskambinęs laidiniu telefonu, irgi pranešė apie sūnaus padarytą avariją. Netrukus įtikinta pensininkė atėjusiam kitam nepažįstamajam padavė 3200 litų ir 500 eurų. Vėliau ji suprato, kad tapo telefoninių sukčių auka.
- Aš visada žinojau, kad telefoniniai sukčiai apgaudinėja žmones, dažniausiai - vienišus pensininkus, ir net stebėdavausi, kokie tie žmonės patiklūs ir kartu kvaili, kad taip greitai praranda sveiką protą ir taip lengvai dalina savo santaupas, - apmaudžiai pasakojo Marija. - O žiūrėkite, kaip dabar man nutiko... Negaliu suprasti, kaip jie man aptemdė protą.
Apgauta ir apvogta pensininkė linkusi manyti, kad jos patiklumą išprovokavo... paros metas. Mat anksčiau ji buvo girdėjusi, kad tokie sukčiai skambina gilią naktį arba paryčiais, kai žmogus būna kietai įmigęs ir prižadintas beveik nesuvokia, kas atsitiko - taip jį lengva įtikinti. O Marijai sukčius skambino per patį vidurdienį! Tuokart pensininkei nė mintis neatėjo, kad dieną gali būti daromi tokie nusikaltimai. Ji buvo girdėjusi, jog telefoniniai sukčiai - tai pataisos namuose kalintys nuteistieji, skambinėjantys nelegaliai, o juk jie dieną esą yra užimti, skambinėti negali...
Šviesmečiu nusikaltėlių buvo pergudrautas ir Alytaus rajono gyventojas Petras B. (79 m.). Jis, po skambučio neva gelbėdamas sūnų nuo bausmės už avariją, sukčiams atidavė net 8000 litų.
Yra ir pergudraujančiųjų sukčius
O šios publikacijos pradžioje minėtai prieniškei Danutei L. įspūdžio nepadarė nei dienos metas, nei Kauno klinikų medikų pavardžių linksniavimas. Pensininkė, trikdančio skambučio sulaukusi tuoj po pietų ir išgirdusi rėkiantį sūnumi prisistačiusio vyro balsą, nesuglumo, nes tokiu balsu šaukiančio savo santūraus sūnaus ji niekada nebuvo girdėjusi. Danutė vėliau neslėpė: ją skambutis tikrai sutrikdė ir pakišo visokių minčių, tačiau ji, anot pačios, kalbėjo tai, ką tuo metu diktavo protas.
"Kur jūs skambinate? - neišsiduodama prieniškė teiravosi šaukiančiojo, pranešusio apie neva padarytą avariją. - Turbūt kažką supainiojote, - tęsė toliau, nors kitame laido gale išgirdo tikslų savo adresą ir telefono numerį. - Tai kad aš neturiu sūnaus, - gudriai melavo moteris, jau kalbėdama su "gydytoju", kuris primygtinai teiravosi, ar ji pati skubiai atvyks į Kauno klinikas, ar galėtų per ką nors perduoti reikiamų pinigų. - Jūs mane apgaudinėjate". Po šių žodžių telefono ragelyje pasigirdo, kaip įsitikinusi Danutė, pralaimėjusių sukčių nutraukto ryšio pypsėjimas.
- Bet popietę jie man sugadino, - neslėpė Danutė. - Po to kelias valandas drebėjo širdis ir į mintis vis grįžinėjo buvusio pokalbio nuotrupos, nors jau buvau paskambinusi sūnui ir sužinojusi, kad jam viskas gerai. Džiaugiuosi, kad neužkibau ant sukčių kabliuko, bet negaliu garantuoti, kad būtent taip pasielgčiau ir kitą kartą, nes tas netikėtumas išmuša iš vėžių.
Gudriai nuostolių išvengusiai moteriai tą pačią dieną buvo smagu išgirsti ir bendraamžės kaimynės pasakojimą, kaip, manoma, tie patys sukčiai skambino ir šiai pensininkei. "Neturiu sūnaus, - bandė atbaidyti apgavikus šioji. - Neturiu ir dukters, kaliniai jūs prakeikti! Nelįskite į akis, melagiai! - piktai atsakė išties bevaikė netekėjusi prieniškė, kai sukčiai skubiai jos atsiprašė neva supainioję, jog su ja reikėję kalbėti apie dukters nelaimę. Abiem kaimynėms teliko pasidžiaugti, kad jos pergudravo sukčius, ir spėlioti, kad jie aktyviai "dirba" atsivertę telefonų knygas ir bandydami kiekvieną numerį.
Tik vienas būdas
Marijampolės gydytojas G. Akelaitis, sužinojęs, kad jo vardu naudojasi apgavikai, teigė išgyvenantis tai keliais aspektais. Medikui šlykštu, kad jo pavardę linksniuoja ir savo bendrininku daro bejausmiai nusikaltėliai, pikta, kad valstybėje niekaip nepasiekiamas toks lygis, kai tokie nusikaltimai būtų išaiškinti ir pagaliau išgyvendinti ("manau, kad techninės galimybės pas mus leidžia tai padaryti, bet trūksta dirbančiųjų noro"), ir apmaudu, jog apgautieji priversti kentėti, sielotis, varstyti policijos kabinetų duris. G. Akelaitis linkęs akcentuoti žmonėms, kad gydytojai pacientų artimiesiems paprastai neskambinėja - jau greičiau skambintų paciento priprašyta seselė.
- Yra tik vienas būdas, kaip netapti telefoninių sukčių aukomis, - "Akistatai" tvirtino keli kalbinti policijos pareigūnai. - Tai - nebandyti nuslėpti nusikaltimo ar eismo nelaimės, perduodant kyšius neva policininkams. Kas padaryta, tai jau padaryta, ir turi sulaukti atpildo. Kai mūsų žmonės taip mąstys, jų pinigines tuštins tik pirkiniai ir ekonominė krizė, o ne visokio plauko kaliniai.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Gydytojas G. Akelaitis įsitikinęs, kad Lietuvoje yra techninės galimybės išaiškinti telefoninius sukčius, tik nenorima tuo užsiimti, nes yra sudėtinga
2008 11 26
