Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja daugiau kaip 30 Teismų įstatymo ir Aukščiausiojo Teismo (AT) statuto nuostatų.
Narplioti Teismų įstatymo ir AT statuto nuostatų konstitucingumą KT ėmėsi, kai į jį kreipėsi dvi Seimo narių grupės. Parlamentarams kilo abejonių dėl Teismų įstatymo nuostatos, pagal kurią galima pratęsti AT, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo teisėjo, sulaukusio 65 metų, įgaliojimus tol, kol jam sukaks 70 metų. Taip pat buvo suabejota ir tomis įstatymo nuostatomis, kuriose nustatyti AT pirmininko įgaliojimai parinkti ir pasiūlyti prezidentui kandidatūras į AT teisėjus, patarti jam dėl AT skyriaus pirmininko skyrimo ar atleidimo iš pareigų ir pan.
Didžiausi Konstitucinio Teismo išaiškinti prieštaravimai susiję su dabartinės sudėties Teismų taryba. Konstitucijos specialistai nusprendė, kad joje gali būti tik teisėjai, o šiuo metu iš 23 tarybos narių 6 atstovauja kitoms valdžios institucijoms.
KT nutartyje akcentavo ir tai, kaip turėtų būti formuojama Teismų taryba. Pagal išaiškinimą ją turi išrinkti patys teisėjai. Kartu pažymėta, kad tarybos pirmininkas turi būti renkamas kaip ir kiti tarybos nariai, juo gali būti nebūtinai AT pirmininkas.
Išaiškinta, kad Teismų taryba turi teisę patarti prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo, nes toks sprendimas turi teisinių padarinių. Be to, dėl patarimo prezidentui Teismų taryba prisiima visišką atsakomybę.
Dabartinės Teismų tarybos įgaliojimai būtų baigęsi gegužės 17 dieną, tačiau KT nutarimas šią datą dar labiau priartino. Naują tarybą turėjo išrinkti penktadienį planuotas visuotinis teisėjų susirinkimas. Tačiau Teismų taryba, susirinkusi ketvirtadienį, kaip manoma, į paskutinį savo posėdį, nusprendė atidėti visuotinį susirinkimą neribotam laikui.
Nutartyje aiškinama, kad Konstitucija neužkerta kelio pratęsti teisėjo įgaliojimų laiką jam pasibaigus ar teisėjui sulaukus pensijos, kol bus užbaigtos einamosios bylos. KT nutarė, kad nuo sprendimo paskelbimo dienos Teismų įstatymo straipsniai (jų dalys), prieštaraujantys Konstitucijai, negalės būti taikomi, ir pripažino, kad dėl šios priežasties susidarys teisinio reguliavimo vakuumas, jis gali būti visiškai pašalintas tik Seimui padarius tam tikrus įstatymo pakeitimus ir papildymus.
